Enurezė (vaikų šlapimo nelaikymas) būna pirminė ir antrinė.
Antrinės enurezės priežastys:
1. Medicininės priežastys
Jos gana retos ir sudaro tik 2-3% visų atvejų. Būtina konsultuotis su gydytoju. Šlapinimasis į lovą gali būti susijęs su nepilnaverte šlapimo pūslės veikla, šlapimo takų infekcija, cukriniu diabetu, epilepsija, lėtiniu vidurių užkietėjimu, skydliaukės veiklos sutrikimu, patirta trauma ir panašiai.
2. Psichologinės priežastys
Tai dažniausios antrinės enurezės priežastys. Visi vaikai skirtingai reaguoja į stresą. Streso požymiai gali pasireikšti įvairiai, tai - galvos ir skrandžio skausmai, vėmimas, šlapinimasis į lovą. Pirmieji patirto streso ženklai - irzlumas, verksmas, emocijų protrūkiai, agresija, baimė, nenoras bendrauti su kitais vaikais.
Aišku, kai kas tai gali pavadinti įprastomis vaiko charakterio savybėmis, tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į elgesio pasikeitimus. Kai vaikas, iki tol buvęs draugiškas ir linksmas, tampa liūdnas, neturi jėgų. Arba kai iki tol nesišlapinęs į lovą jis atsibunda šlapias...
Trys pagrindiniai streso šaltiniai paprastai yra šie:
1. Brolio (sesės) gimimas;
2. Patekimas į ligoninę;
3. Pradėjimas lankyti mokyklą ar darželį.
Visa tai gali būti susiję su antrine enureze. Be to, reikia nepamiršti kitų streso šaltinių: patyčių, smurto, tėvų skyrybų ar mirties, nesutarimų su mokytoja ir draugais.
Būtina su vaiku nuoširdžiai pakalbėti, įvardijant jo jausmus (laimingas, liūdnas, piktas ar išsigandęs). Paprastai pašalinus streso faktorius, šlapinimasis į lovą baigiasi.
Kaip gydoma antrinė enurezė?
Ji gydoma priklausomai nuo priežasties: jei ji susijusi su vaiko fizine sveikata, svarbu tai tinkamai diagnozuoti ir skirti gydymą.
Kai naktinio šlapinimosi priežastys yra neigiami emociniai ir socialiniai faktoriai, vaistai čia ne visada padės. Būtinas šeimos palaikymas: mylintys tėvai, jauki namų aplinka ir, be abejo, psichologų psichoterapeutų pagalba.
