Kaip reaguoti į pirmokės "aš viską moku, viską žinau, man neįdomu"?

Projekto "Pirmas kartas darželyje/mokykloje" dalyvė - Akvilės (motinysteveza) dukra Deimantė vieną dieną pareiškė: "Aš viską moku, aš viską žinau, neįdomu“. Tad mama klausia - ką reiktų daryti, kaip kalbėtis, kad tokie vaikai nenuobodžiautų ir nenusiviltų mokykla? 

Ištrauka iš Akvilės blogo "Trys savaitės mokykloje - rutina ir nenoras eiti"

"<...> Esu tikra, kad visko ji tikrai nemoka ir nežino, kiekvieną dieną grįžta kažką naujo sužinojusi, bet iš tiesų ir nemažai dalykų, kurie jai yra per lengvi. Klasėje ji nėra tokia vienintelė, dar bent 5 mokiniai (gal ir daugiau) yra atėję taip pat turintys didesnį žinių bagažą. Kokia galėtų būti išeitis? Ką reiktų daryti, kaip kalbėtis, kad tokie vaikai nenuobodžiautų ir nenusiviltų mokykla? Gal specialistai patartų? Esu tikra, kad jų auklėtiniai, kurie taip pat turi gerokai didesnį žinių bagažą, baigę "Vaikystės sodo" darželį, ir ne visi pereina į Karalienės Mortos mokyklą, o nueina į paprastas mokyklas. Kaip jiems sekasi?"

Konsultuoja Inga Urbanavičiūtė, Karalienės Mortos mokyklos pradinukų mokytoja:

Kaip tik šiandien klausiau savo mokinių (antrokų), kada ir kodėl jie ima kvailioti, nesiklausyti. Atsakymas buvo labai paprastas - kai būna neįdomu/kai labai nuobodu. Tai labai geras signalas mokytojui, kad siūlomą veiklą, pasakojimus vaikams reikia stipriai keisti.

 

Kaip sekasi "Vaikystės Sodo" absolventams kitose mokyklose, negaliu atsakyti, žinau tik tiek, kad tėvai ilgai ir kruopščiai renkasi mokyklą, kad nesusidurtų su Jūsų minėta problema.

 

Mano manymu, vienintelė išeitis - rimtas pokalbis su mokytoja. Jūs galėtumėte pasakyti jai, kad dukrai daugelis dalykų atrodo pernelyg lengvi, kad norėtumėte individualaus dėmesio, įdomesnių, sudėtingesnių užduočių, darbo grupėse su mokiniais, kurie taip pat domisi daugeliu dalykų. Individualizuotas dėmesys daugiau gebantiems vaikams sugrąžintų jiems domėjimąsi, norą dirbti ir mokytis.

 

Mokytojai galima pasiūlyti net ir tokią veiklą - jeigu greičiau užduotis atlikę mokiniai jau nebeturi, ką veikti - jie gali padėti kitiems. Labai efektyvus būdas - taip vaikas dar labiau pagilina savo žinias, o kitiems kartais lengviau suprasti klasės draugo, o ne mokytojo aiškinimą. Žinoma, jūs galite ir namuose dirbti savarankiškai atlikdami įdomias užduotis (numanau, kad tai ir darote), tačiau pagrindinis darbas turi būti atliktas mokykloje.

 

Kaip ir visame ugdymo procese, taip ir šiuo atveju - svarbiausias yra tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas. Norisi tikėti, kad mokytoja išgirs jūsų nuomonę ir pabandys dirbti kitaip. Kaip ir minėjau - tokiais atvejais labiausiai veikia individualizuotas mokytojo dėmesys mokiniui. Kuomet mokytojas atpažįsta mokinio gebėjimus, pastebi, kiek jis žino, atrenka jam tinkamas užduotis, jos negali būti per lengvos, efektyviausios - truputį sunkesnės, negu vaikas gali atlikti, užduotys. Tuomet mokiniai labiau susikoncentruoja ir padeda mokytis. 

 

Linkiu sėkmingo pokalbio su mokytoja!