Kaip organizuoti norų fabriko veiklą pagal Pierre Franckh

Kaip organizuoti norų fabriko veiklą pagal Pierre Franckh...

Kodėl niekada negauname to, ko norime, arba gauname tai ne laiku, arba gauname visai ne tai, ko prašėme? Kodėl didžiausi norai nevirsta realybe, o nereikšmingi leptelėjimai išsipildo bene pažodžiui, tarsi kvaila mūsų pačių troškimų parodija?

Atsakymo į šį amžiną klausimą paieškos tapo pagrindiniu motyvu sėkmės lydimam vokiečių aktoriui, režisieriui ir rašytojui Pierre Franckh parašyti šį vokiškai tvarkingą, tikslų ir sistemingą efektyvaus norėjimo vadovėlį „Norėk ir turėsi“.

Vos pramokęs šnekėti, žmogus jau geba garsiai reikšti, ko nori ir ko nenori, tad ar tikrai norėjimas toks jau didelis menas, kuriam perprasti reikalingi konkretūs patarimai? Būtent ši dvejonė yra viena iš kliūčių, pastojančių kelią į gilesnį savo paties galimybių supratimą. Norėti reikia išmokti, teigia Pierre Franckh, ir knygoje šį teiginį ne vienąkart pagrindžia pateikdamas pavyzdžių iš savo paties gyvenimo.

Sumaniai perpindamas asmeninę patirtį ir pastebėjimus su praktiniais savęs ir savo norų pažinimo pratimais, autorius suformuluoja 7 paprastas taisykles, kurių laikantis kviečia leistis į žaismingą norų išsipildymo pamoką.

Sakoma, kad genialumas slypi paprastume – taip ir su šiomis taisyklėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo elementarios, vis dėlto, jų laikytis ir jas taikyti kasdienybėje nėra taip lengva. To priežastims paaiškinti autorius skiria nemažai dėmesio, nukreipdamas skaitytojo žvilgsnį į kiekvienam nesvetimus klaidingus nusistatymus, ribojantį skeptiškumą ir baimes – veiksnius, kurie neleidžia drąsiai norėti ir, svarbiausia, būti tikram, kad norai išsipildys. 

{smallpic:1}

Norai ir baimė – dvi stipriausios žmogaus gyvenime susikertančios jėgos, viena – vedanti į priekį, kita – nuolat stabdanti. Siekiant savo troškimų išsipildymo svarbu daugiau galios suteikti pirmajai ir neleisti dominuoti antrajai, o „Norėk ir turėsi“ pateikia vertingų patarimų, kaip tai įgyvendinti realybėje.

Knyga įkvepia ir skatina ne tikėti, o pripažinti, kad esame verti to, apie ką svajojame. Ir, kaip tikina jos autorius, stebuklais netgi nereikia tikėti, užtenka leisti jiems būti mūsų gyvenimo tikrove.

www.almalittera.lt