Tęsiame Austėjos Landsbergienės paskaitos apžvalgą apie tai, kaip auklėti vaikus šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.
Antroji tema - asmeninis ryšys
Nėra nieko labiau nesąžiningo, nei sąžiningas elgesys su visais, todėl būtina pamatyti kiekvieną vaiką individualiai ir suprasti ko būtent jam reikia. Negalvokite, “mano vaikai” kaip apie bendrą dalyką, o mąstykite apie kiekvieną vaiką atskirai, nes net ir jūsų vaikai ir be galo skirtingi.
Išgirskime ko vaikai nori, ko jiems reikia ir neblokuokime viso to žodeliu NE. Taip, atrodo, norime jiems gero, bet paklausykite savęs - kartojame nesirenk, nelieks, neimk... Leiskite vaikams klysti - visiems reikia bandyti. Tiesiog įspėkite - jeigu liesi žvakę, nudegsi, jeigu greitai bėgsi - pargriūsi. Vaikai labai protingi, todėl šnekėkimės su jais, bet leiskime patiems nuspręsti.
Privalome su jais susikurti asmeninį ryšį, o tai įmanoma tik tada, kai vaiką paleidžiame.
Tik turėdami šį ryšį galėsime išspręsti ir elgesio problemas. Jeigu vaikas sako: mama, aš tau kai ką pasakysiu, jeigu prižadi nesupykti ir jei jūs tai pažadate - nebandykite supykti! Vaikai idealizuoja tėvus ir besąlygiškai jais tiki. Pažiūrėkite į mažuliukus augančius be tėvų vaikų namuose, kuriuos atėmė, nes mušė ir neprižiūrėjo - jie vis tiek jų laukia!
Asmeniniui ryšiui užmegzti yra labai svarbus kontaktas. Nesitikėkite, kad vaikai mylės senelius ar tetas, kuriuos mato kartą per metus!
Be bendravimo svarbu ir fizinis kontaktas. Net ir susipykus! Vieni vaikai įpykę tik atstums jus, bet praėjus įsiučiui jie tikrai norės prisiglausti. Kiekvienam vaikui reikia skirtingo kiekio kontakto, bet visiems jis būtinas. Be to - kartokite savo vaikams, kad juos mylite, nes vaikams tai reikia ir girdėti, ir jausti (todėl svarbūs apsikabinimai).
Vienas patarimas labai padeda to išmokti: kiekvieną kartą išsiskirdama su vaiku (kad ir palikdama jį darželyje) įsivaizduokite, kad matotės paskutinį kartą. Pirmais kartais aš visad susigraudindavau, bet palengva išmoksti pasinaudoti šia proga.
