Kaip auklėjami vaikai skirtingose šalyse?

Turbūt daugelis iš mūsų kartais užduodame sau klausimą, ar teisingai auklėjame savo vaikus. Nutarėme sužinoti, kokių auklėjimo metodų laikomasi įvairiose pasaulio šalyse. Įdomu, ar ne.

Žinoma, vaikų auklėjime vienos taisyklės ar metodo nėra. Kiekviena šeima pati nusprendžia, kaip auklės savo vaiką ir tuomet tai atrodo geriausia. Tačiau, pasirodo, kiekviena šalis turi savo tradicijų. Gal kai kurios iš jų jums tiks ir patiks.

Kalbant apie auklėjimą kaip apie sistemą, pačią tiksliausią siūlo japonai. Iki septynerių metų jie su vaiku elgiasi kaip su Dievu, t.y. jam nieko nedraudžia, nes draudimai trukdo pažinti pasaulį. Žinoma, kalbame ne apie įstatymų pažeidimą ar visuomenės normų laužymą. Tiesiog vaikui leidžia daryti tai, ką jis mėgsta ir kuo domisi. Nuo 7 iki 12 metų vaikas auklėjamas griežtai ir įsisavina elgesio normas, mokosi nepasiduoti, kai yra didžiulė konkurencija. Nuo 12 metų su juo pradedama elgtis kaip su lygiu.

Korėjiečiai taip pat mano, kad iki 7 metų vaiką reikia lepinti, lepinti ir dar kartą lepinti. Bet jie turi savų priežasčių. Skirtingai nei japonai, korėjiečiai nemano, kad tai laikas vaikui duoti kuo labiau pažinti pasaulį, o metas, kai vaikas gali mėgautis vaikyste, mėgautis gyvenimu, kol neatėjo metas mokytis ir dirbti. Tiesa, labiau lepinami berniukai, jiems išleidžiama daugiau pinigų, nes manoma, kad tai gera investicija. Mergaitėms pasisekė mažiau. Dukroms tėvai leidžia mažiau pinigų, nes 12 metų amžiaus jos jau gali ištekėti ir palikti šeimą.

Iš visų griežčiausi auklėjime yra anglai. Iki XX amžiaus daugelyje mokyklų buvo praktikuojamos fizinės bausmės, kurios buvo laikomos efektyviu būdu paaiškinti vaikui, kaip nedera elgtis. Iki šiol britų mamos mano, kad per daug lepinti vaikų nereikia, nes po to jiems bus sunku adaptuotis realiame gyvenime. Griežtumas, elegancija ir gebėjimas kontroliuoti save bet kokiomis aplinkybėmis bei nepriekaištingos manieros - tai, ko reikia mokyti vaikus nuo ankstyvos vaikystės, mano anglai.

Prancūzų motinoms labai svarbu, kad vaikas būtų kuo savarankiškesnis pagal savo amžių, nes mamos anksti išeina į darbą, palikdamos vaikus darželyje. Mažylis turi mokėti pats save užimti kurį laiką, būti kantrus ir mokėti gerai elgtis. Tačiau palyginus su Nigerijos mamomis, bričių vaikų auklėjimas nėra griežtas. Nigerijoje mamos jau nuo dvejų metų mažylius moko nusiprausti, patiems eiti miegoti ir net apsipirkti.

Visiškai priešingas vaikų auklėjimas nuo aukščiau minėtų šalių yra Italijoje. Italai mano, kad vaikas lieka vaiku net iki trisdešimties metų amžiaus, ką jau kalbėti apie jaunesnį amžių. Vaikų darželiai – tik vargingiems ir skurdžios dvasios žmonėms, nes vaikai turi augti šeimoje, mano italai. Todėl italų šeimose vaikais rūpinasi seneliai, močiutės, tenkindami jų visus poreikius.

Indijoje tėvai mano, kad visa ko pagrindas – gerumas. Pagrindinis reikalavimas vaikams - būti maloniems ir geriems viskam, kas yra gyva žemėje. Ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, augalams. Tai vienintelis kelias pasiekti harmoniją ir laimę.

Koks tau iš šių auklėjimo būdų yra artimiausias?