Maždaug ketverių penkerių metų vaikai pradeda fantazuoti ir pasakoti nebūtas istorijas, nesamus įvykius.
Tėvai tai gali priimti kaip melą, bet tai vaikus žeidžia. Melas – tai klaidingos informacijos sakymas norint naudos, bet vaikai juk pasakoja nesavanaudiškais tikslais, vedami savo fantazijos.
Kodėl vaikai išsigalvoja?
Įtaką įvairiems išsigalvojimams gali turėti ryškūs sapnai, kuriuos vaikas gali supainioti su realybe. Jis tokiu būdu gali papasakoti apie savo užslėptas svajones kaip apie jau įvykusius įvykius, pvz. mėgstamo žaislo nusipirkimas, išvyka ir pan.
Tam, kad atrodytų svarbesni bendraamžių akyse, vaikai neretai gali fantazuoti apie savo draugus, artimuosius, jiems priskirdami nebūtas savybes ar sugebėjimus.
Kaip išsigalvojimai įtakoja vaiko vystymąsi?
Visi vaikai nori naujų įspūdžių, patirčių, tačiau ne visada sugeba susidoroti su gausiu informacijos srautu. Kai įspūdžių labai daug, juos vaikas transformuoja pagal savo pasaulį: jei vaikas ko nors nesupranta, jis jaučia baimę ir nerimą, o savarankiškai suvokdamas tai, ką pamatė ar išgirdo, išsilaisvina iš negatyvių emocijų vaizduotės pagalba.
Kaip reaguoti į vaiko fantazijas?
Psichologai pataria į vaiko fantastines istorijas reaguoti ramiai, ne per daug emocianaliai, nekaltindami vaiko melu, nes išsigalvojimai ir melas – ne vienas ir tas pats. Itin neįtikimomis detalėmis vaiko pasakojime galite suabejoti, užduodami klausimus, pvz. nejaugi katės tikrai moka skraidyti?..
Dėka to ilgainiui vaikas pats išmoks atskirti – kur tiesa ir tikrovė, o kur tik išsigalvojimas.
