Kada ir kaip vaikus reikia mokyti mandagumo?

Manoma, kad gerų manierų mokymas vaikystėje padės vaikui ir ateityje: supratęs, kaip elgtis tuo ar kitu momentu, naujoje situacijoje jis jausis žymiai geriau ir labiau pasitikės savimi. Be to, mandagūs vaikai lengvai susiras naujų gerų draugų.

„Prašau“, „ačiū“, „viso gero“. Taip, gerai išauklėti vaikai patinka visiems. Tad kokiame amžiuje pradėti mokyti mandagumo?

Svarbiausia taisyklė

Geros manieros – ne kas kitas kaip žaidimo su kitais žmonėmis taisyklės. Tai, kaip kiekvienas suprantame šį žodžių junginį, jau kitas klausimas. Tačiau norint sukurti draugiškus santykius reikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių, kurių jau reikėtų mokyti vaikutį nuo dvejų metukų.

Tai mokėjimas pasisveikinti ir atsisveikinti. Žodį „ačiū“, kaip pastebėta, mažylis įsisavina bene greičiausiai kasdienio ritualo prie stalo dėka.

Formuluok savo norą arba prašymą su ženklu „plius“

Draudimai iššaukia begalinį susidomėjimą, todėl geriau savo prašymus formuluoti kitaip. Pavyzdžiui: „Tu juk irgi nori atgauti savo mašinytę gražią ir nesulaužytą? Tada, prašau, su Ingutės mešiuku irgi žaisk atsargiau!“

Nepamiršk pagirti

Mažylis išmoko mojuoti rankute „atia, atia“, apkloti meškiuką ar lėlytę antklode, kai jie nori miego, arba prie stalo stengiasi valgyti gražiai? Puiku! Svarbu šiame procese mažylį palaikyti ir paskatinti. Ir nesvarbu, kad vienoje jo rankutėje šaukštelis su koše, o kita bando pasiekti torto gabaliuką.

...galimos išimtys

Jei yra taisyklės, vadinasi, gali būti ir išimtys. Pavyzdžiui, galima surengti „iškrovimo dieną“, kai visiems galima viską valgyti rankomis. To reikia ne tik tam, kad visi atsipalaiduotų šeimoje, bet ir dėl to, kad parodytumėte vaikučiui, kad valgyti šaukšteliu ar šakute kur kas patogiau.

Svarbus vidinis pajautimas

Mokyti gerų manierų nereikia iš inercijos ar prievarta. Žodžius „ačiū“ arba „prašau“ turi lydėti supratimas, kokioje situacijoje geriau patylėti.

Vaikas turi teisę sakyti „ne“, jei, pavyzdžiui, kas nors iš svetimų žmonių nori jį apkabinti ar pabučiuoti.

Svarbu taip pat neperžengti savo norų ribų. Pavyzdžiui, situacija, kurioje mes, suaugusieji dažnai nederamai elgiamės: draugai, pažįstami ar kaimynai visada stengiasi pažvelgti į vežimėlio vidų, nepagalvoję, kaip tuo metu jaučiasi mama ar pats mažylis, pamatęs svetimą vaidą, kurio visai kitoks kvapas nei jo mamytės.

Atmink! Kai pateiki reikalavimus vaikui, prisimink, kiek jam metų. Žinoma, dvimetis dar nemoka pats gražiai valgyti neišsiterliojęs. O penkiametis, vargu, ar mokės tinkamai elgtis su peiliu ir šakute, tačiau mokės gražiai gerti iš puodelio, neapsipildamas kakava. 

Geras elgesys – tai daugiau vidinis pajautimas ir auklėjimas, nei išmoktos elgesio taisyklės. Vaikai geriau įsimena tėvų reikalavimus, jei taisyklės įtraukiamos į žaidimą. Tada iri geros manieros atlieka savo rolę – padeda sukurti mandagius, pagalbos kupinus santykius su aplinkiniais.