Net iš paties ryto karšta. Pakeičiame dienotvarkę. Važiuojame apsižvalgyti po artimiausias apylinkes. Žemėlapyje susirandame artimiausią ežeriuką. Dar jo neprivažiavus pamatome virtinę mašinų.
Sustojame.
Miškeliu einame pėsčiomis pasirinkdami mėlynių. Dukrytė noriai skina uogytes ir deda į savo burnytę, vėliau siūlo mamai, tėčiui. Staiga atsiveria įspūdingos, į dangų kylančios uolų sienos, stebinančios forma, spalva, nuotaika.
Labai primenančios Monserat vienuolyno (Ispanija) kalnus.
Lyg iš pasakų sustoję uolomis virtę nykštukai, įsimylėjėlių poros, senukai, vaikučiai, dievai.
Kiekviena uola turi savo vardą. Vardai išrinkti greičiausiai neatsitiktinai: uolos panašios į žmones, gyvūnus, augalus. Randame akmeninį grybą, pianiną, krėslą, ąsotį, indėno galvą, milžinišką žuvį, Dievo Motiną su kūdikiu ant rankų ir t.t.
Siauri tarpekliai tarp stačių uolų, lyg saugotų nuo saulės šviesos. Gyvybe čiurlena į paviršių prasimušę šaltiniai ir tarp uolų krentantys kriokliai. Viskas čia – tarsi pasakų šalyje.
Maudomės ežeriuke
Vėliau patraukiame pelke. Įspūdis neapsakomas, kvapą gniaužiantis. Keliaujame tik tam skirtais mediniais pelkės takeliais, grožimės atsiveriančiais uolų vaizdais. Ir fotografuojame, fotografuojame.
Birutėlė noriai „dirba“ modeliuko darbą. Išalkstame. Užsukame į netoliese, pilies patalpose įsikūrusią kavinukę, kuri mus nustelbia jaukumu ir darbuotojų svetingumu, patiekalų skoniu ir žemomis kainomis. Šiai dienai tiek.
Rytoj susitiksime prie krioklių.
Nuo MK: OI lauksime lauksime...
gal galit redakcija sita istrynti, netycia issikele nedabaigtas. Aciu
nuostabios nuotraukos, puikūs pasakojimai. Šaunuolė Gintare, kad pasidalini su visais tokiomis nepakartojamomis akimirkomis.
taip, Gintare, supratau. Dekui uz paaiskinima, reiks ir mum taip daryti 😀
aciu,aciu. labai,labai norejosi su jumis pasidziaugti ir nors virtualiai jus ten nukelti.
Judita, taip, naudojame kondicionieriu. vaiko juk nelaikysi, kai temperatura 70. Tik atvesiname masina iki oro temperaturos ir tik tada sodiname. Stengiames,kad oro temperatura nesiskirtu zenkliai nuo masinos. pvz. jei oro 32, tai vesiname vidu iki 26. jei zinome,kad ilgiau neislipsime is masinos, tai leidziame "prabanga" atvesinti iki 22, bet pries islipant, ji nuo aplinkos skirsis iki 6 laipsniu.... na, net nezinau ar suprantamai paaiskinau...
Vien foto ko vertos, otikrovėje tikiu nerealūs pojūčiai 😉
nuostabūs vaizdai! 😀 su nekantrumu lauksiu kitų aprašymų 😉
👍
labai grazus vaizdai is visu jusu keliomiu. Mano didziausia svajone apkeliauti kuo daugiau saliu 😀 Gal kada nors ji ir issipildys 😀 Esu nemazai saliu aplankiusi, labiausiai mane suzavejo Olandijos nepriekaistinga tvarka ir Sveicarijos gamtovaizdziai.
Gintare, jus keliaujat tikrai karstu metu, ar automobilyje jungete "klimatronika". Klausiu, nes, kai tik mes ijungdavom, taip dukryte ir sloga prisikabindavo. Tai dabar stengiames nejungti.
Laukiu graziuvazdu is jusu kelioniu.
oi kaip idomiai bus prie kriokliu,man jie asociojuojasi su romantika 😀