Jorė ruošiasi į darželį: prisistatom! :)

Pasakysiu tiesą: susiruošusi rašyti straipsnį apie mano mažąją princesę – būsimąją darželinukę, susimąsčiau.. o ką parašyti apie žmogutį, kuriam ne taip seniai sukako vos dveji metukai?.. Bet pradėjusi atrinkinėti foto, supratau, kad viso to, ką norėčiau pasakyti apie savo mažylę nesudėčiau net į penkis straipsnius.. :) Juk tai mano vaikas.. vienintelis TOKS.. Lygiai taip pat, kaip ir kitoms mamoms JŲ vaikai. Juk kiekvienai mamai JOS vaiko šypsena pati gražiausia.. JOS vaiko piešiniai patys mieliausi.. JOS vaiko išdaigos pačios menkiausios.. :) Taip pat ir man.. Tik aš tokių stebuklų turiu du :) Šį kartą apie mūsų mažėlę.

Jorė.

 Jai du metukai ir keturi mėnesiai. Gimusi gyvatės metais, po avino ženklu. Ragiukų tikrai nestinga :) O ir gyvatiškas šnypštimas neretai pasirodo. Kaip ir visi mažyliai, nuo pat mažų dienų džiugino mus savo šypsena – iš pradžių bedante, vėliau mažų baltų perliukų..

Nežinau ar dėl to, kad pagrandukė – visų numylėta, ar charakterio būdas toks, bet ji labai meili. Kasdien begalę kartų girdžiu „mamyte, myliu tave“, kasdien begalę kartų pajuntu jos mažytes rankutes apsivejant kaklą.. o jei kaklo nepasiekia – tai koją :)

Brolis Jorytei labai svarbus. Jis jos autoritetas. Iš jo mokosi įvairiausių naudingų.. (ir nelabai) dalykų. :) O juokas sklindantis jiems išdykaujant mano veidą visada papuošia plačia šypsena.. Be abejo, dažnai pasitaiko, kad po to juoko seka graudžios ašarėlės.. ech.. visada atsiranda dėl ko pasipešti :)

Gerą pastarąjį pusmetį stebiu Jorės norą būti savarankiškai. Rengiasi pati: jei marškinėlius apsivelka ne ta puse, kantriai nusivelka žemyn ir bando iš naujo, batukus aunasi pati, jei gaunasi „susipykę“, vėl bando iš naujo, dantukus valosi pati ir vis dar nesugalvojau kaip įtikinti leisti man dar kartą jai išvalyti, puoduko reikalus taip pat atlieka savarankiškai. Net gi pareiškė norą savarankiškai lipti laiptais, čia tenka pasipykti.. man vis tik baisu, kad gali susipinti tos mažos kojytės. Savo kuprinę su gertuve nešasi pati ir jokiais būdais nepriima pagalbos rankos :)

Panašu, kad jau „priaugome“ princesių amžių. Mūsų merginą domina visi mergaitiški – princesiški dalykai. Kai mama nemato, netgi pasigrąžinti sugeba:

Princesiški „dalykiukai“ – didžiausias džiaugsmas:

Kaip ir kiekvienas vaikas, mėgsta aktyvią veiklą lauke: čiuožyklos, sūpynės, žaidimai su kamuoliu. Tikras mergaitiškas užsiėmimas – šokiai. Su broliu tikrą „šok su manimi“ mums su tėčiu pademonstruoja :)

Dar vienas mėgstamas užsiėmimas – pozavimas :) Kartais stipriai pasimaivant, kartais, labai profesionaliai besišypsant :) Prie visų šitų „gabumų“ stipriai prisideda ir Jorės krikštomamytė :)

Jorė labai neblogai kalba. Aš, be abejo, suprantu viską :) Aplinkiniai  beveik viską. Moka pasakyti savo vardą, pavardę, amžių, kokiame mieste gyvena, pasako kuo vardu mama, tėtis, brolis. Moka suskaičiuoti iki dešimt (tik vis kažkur septynetas pasiklysta :) ), pažįsta apie 90 proc. abėcelės raidžių. Kaip minėjau, moka pati apsirengti/nusirengti, naudojasi puoduku, pati pavalgo. Manau visi esminiai „gabumai“ reikalingi darželiui yra, bet man labai neramu dėl jos stipraus prisirišimo prie manęs. Tas prieraišumas atsirado paskutiniais mėnesiais. Jei tik dingstu jai iš akiračio, tuoj pat ima klausinėti „kur mamytė“, bėga manęs ieškoti.. Netgi pasilikusi su jai labai artimais žmonėmis, po kiek laiko pradeda ilgėtis manęs ir klausinėti kada aš pareisiu.. Baiminuosi, kaip jai seksis pasilikti svetimoje aplinkoje..

Apie darželį

Pirmas kriterijus pagal kurį rinkomės darželį – vieta. Nenoriu vaiko vežioti per visą miestą, kad jis pirmas atvyktų į įstaigą ir paskutinis iš jos iškeliautų. Be abejo, skaičiau atsiliepimus įvairiuose forumuose. Jorę „į eilę“ užregistravome kai jai buvo  4 mėn. Patekome be didelio vargo.

Darželyje jau įvyko tėvų susirinkimas. Susipažinome su auklėtoja, turėjome galimybę apžiūrėti grupę, užduoti rūpimus klausimus. Auklėtoja man labai patiko (kiek galima nuspręsti iš pirmo trumpo susitikimo).  Grupės tvarkingos, suremontuotos. Auklėtoja minėjo, kad visus vaikučius pratins palengva. Priiminės po kelis, kelioms valandoms, o vėliau bus matyt pagal situaciją. Gali būti, kad vieni po 3 dienų jau galės pasilikti visai dienai, o kitiem ir savaitės neužteks..

Prisipažinsiu - baugu.. Nors ir ne pirmas vaikas, bet baimė kausto mane. Turbūt dėl to, kad sūnaus adaptacija buvo be galo sunki.. Žinau, kad mano nuotaikas jaučia ir mažoji. Žinoma, prie jos savo nuogastąvimų niekada nereišku, bet bijau, kad ji intuityviai nepajaustų mano baimių.. :)

Noriu palinkėti visoms būsimų darželinukų ir būsimų pirmokėlių mamoms (tame tarpe ir sau) ištvermės – manau jos labiausiai prireiks :)

Iki kitų susitikimų!!