Kaip sekasi Ignotui?
Labai norėčiau pasakyti, kas jo nuotaika puiki ir jis su tokiu pat dideliu noru eina į darželį, kaip sesė į mokyklą. Tačiau...jis kiekvieną rytą pradeda zirzimais, kaip nenori į darželį. Emociškai tokie rytai labai neigiamai nuteikia visus.
Jis iki šiol darželyje prabūna pusę dienos ir jau valgydamas pietus klausinėja ar mama jo atvažiavo.
Rytinis išsiskyrimas rūbinėje visada baigiasi ašaromis. Neretai ir atpylimais, jei savęs įsigaili tiek, kad jau nebegirdi raminimo.
Pastebėjau, kad su auklėtoja, kuri dirba ne pilnu krūviu, jis jaučiasi smagiau. Tomis dienomis jis aktyviai dalyvauja ugdomojoje veikloje, ramiai žaidžia su vaikais ir ieško kontakto su draugais.
Džiugina tai, kad paliktas gan greitai nurimsta, bet nuo to širdies mažiau neskauda. Sunku kas rytą matyti jį liūdną ir verkiantį. Bet labai džiugu pasiimant stebėti kiek daug džiaugsmo jo akyse, kad mama neapgavo ir atvyko pasiimti tada, kai sutarta.
Nežinau kiek laiko dar trūks adaptacija ir ar mes šiemet įsivaziuosim pilnai dienai.
