Aida Makutėnienė, Goda Stonkuvienė,
Vilniaus lopšelis-darželis „Pipiras“
Šiandiena vis dar su daugeliu iššūkiu susiduria darželiai, norintys įrengti ir plėtoti lauko erdves, siekiantys, jog kuo daugiau turiningo ir prasmingo laiko vaikai praleistų lauke. Kurdamos edukacines lauko erdves vaikams, lietuvių pedagogės yra be galo sumanios ir išradingos, o gal dar turime pasimokyti iš Norvegijos darželių pedagogikos, kurių vienas iš princypų - jei vaikas šiandien iš darželio grįžo švarus, tai gal jo diena nebuvo tokia smagi ir gera?
Vadovaudamiesi šiuolaikinio vaikų ugdymo(si) paradigma, siekiame visapusiškai, darnoje su gamta, ugdyti vaikus. Visgi, kaip pasiekti norimų rezultatų miesto centre augančiam vaikui? Ar įmanoma urbanizuotoje lauko aplinkoje ugdyti vaikų gamtamokslinę patirtį? O jeigu taip, tai kokiais būdais ir metodais mes galėtume to siekti?
Visais rūpimais klausimais, diskutavo Lietuvos bei užsienio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai ir vadovai, aukštųjų mokyklų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai, tarptautinėje mokslinėje-metodinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų konferencijoje „Vaikų ugdymas(is) per patirtį lauko edukacinėse aplinkose ikimokyklinėje įstaigoje“.
Vilniaus miesto savivaldybės Kolegijų salėje surengta konferencija sulaukė didelio pedagogų susidomėjimo. Savo patirtį, kuriant ir organizuojant veiklas lauko edukacinėse aplinkose, pristatė Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio atstovės, stendinius pranešimus parengė ne tik Lietuvos, bet ir Norvegijos bei Turkijos pedagogai. Konferencijoje pranešimus skaitė vienuolika dalyvių, taip pat buvo galima susipažinti su dešimties stendinių pranešimų medžiaga.
Pirmojoje konferencijos dalyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė, ekologė dr. Ona Motiejūnaitė pasidalino patirtimi apie savivaldybei pavaldžių įstaigų aplinkosauginio švietimo programą – asmens ugdymui(si) per patirtį lauko edukacinėse aplinkose. Ekologė pasidžiaugė, jog nemažai jau Lietuvos darželių, savo lauko aplinkose įsikūrė nuostabių edukacinių erdvių, pasisodino retų, neįprastų augalų: magnoliją, ginkmedį, įsirengė tyrinėjimams skirtų stotelių: „Vabaliukų namai“, „Bitučių avilys“, kuriuose apsigyvena įvairiausi vabalėliai, o vaikams be galo įdomu juos stebėti.
„Kauno lopšelio-darželio „Žvangutis“ vadovės pristatė savo daugiametę įstaigos patirtį, kuriant ir formuojant edukacines lauko aplinkas ne tik su įstaigos pedagogais ir vaikais, bet ir su tėveliais. Buvo organizuojamos akcijos bei talkos. Anot pašnekovių, tėveliai, aktyviai įsitraukę į erdvių formavimo ir kūrimo darbus, padeda juos ir vėliau išlaikyti, moko vaikus tausoti ir saugoti gamtą.
Lietuvos edukologijos universiteto, konferencijos partnerio atstovė kalbėjo apie ugdomosios aplinkos modeliavimo tendencijų kaitą. Pedagogė akcentavo, jog gamtamoksliniam vaikų ugdymui nereikėtų bijoti naudoti ir šiuolaikines skaitmenines technologijas. Nors technologijos tikrai nepakeistų gyvo prisilietimo prie augmenijos, tačiau padėtų iš arčiau patyrinėti gamtos klodus per šiuolaikišką, skaitmenizuotą prizmę.
Buvo pristatyta Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ lauko erdvių įvairovė vaikų saviraiškai. Pedagogės džiaugėsi, jog darželio lauko erdvė yra gana didelė, kupina įvairių augalų, medžių, tad svarbu kūrybiškai išnaudoti jos teikiamas medžiagas. Žavėjomis nuotraukomis, kuriose atsispindėjo vaikų nuostabūs darbai: mandalos iš kankorėžių, pagaliukų, gėlių žiedų ir lapų. Taip pat visus labai sudomino vaikams įkurtas „Apžvalgos bokštas“. Ši vieta, pasak pedagogių, vaikų viena mėgiamiausių. Čia jie žiūronais gali stebėti aplinką, šnekučiuotis niekeno netrukdomi.
Vilniaus lopšelio-darželio „Pipiras“auklėtoja Goda Stonkuvienė pristatė šiais mokslo metais įkurtą ir sėkmingai vykdytą visuomenės aplinkosauginį švietimo projektą „Gamtos atradimai- žaidžiu, kuriu ir sužinau!”, kurio tikslas saugoti ir stirpinti vaikų sveikatą, ugdyti gamtamokslinę jų patirtį, taip pat darželio lauko aplinkoje sukurti edukacines erdves, skatinti kitas darželių bendruomenes efektyviau panaudoti turimas žaliąsias lauko aplinkas. Pedagogės džiaugėsi sėkmingais projekto sumanymais, tokiais kaip “Riešutų giraitė”, “Žydinti pieva”, “Obelų sodas” “Linksmosios pėdutės” ir kitomis. Kiekviena erdvė – tai smagių iššūkių ir patirties oazė, kurioje vaikams smalsu, įdomu ir linksma.
Konferencijos dalyves sudomino logopedės Vaidos Povilaitienės pasakojimas, kaip lauko erdvėse gimusios ir plėtojamos idėjos, jos pačios sėkmingai tęsiamos logopediniuose užsiėmimuose. Džiugiai nuteikė praktiniai kalbinės ritmikos pratimai “Tulpė” ir “Pienės pūkas”, kurių metu pačioms teko raiškiai deklamuoti ketureilį, palydint tikslingais rankų judesiais.
Pedagogės savo pasakojimais atskleidė, kokios yra sumanios, kūrybiškos ir išradingos. Savaime aišku, kuomet rajonuose ar mažuose miesteliuose įsikūrę vaikų darželiai džiaugiasi gamtos apsuptimi, tačiau visas be galo suintrigavo, kaip geba gamtamokslinę patirtį perteikti Vilniaus senamiesčio vaikų darželiai, turintys itin mažas ir kuklias lauko teritorijas. Antai lopšelio-darželio „Krivūlė“ Valdorfo grupės pedagogės atskleidė, jog tereikia didelio noro ir tėvų palaikymo, papasakojo, kaip kuklioje darželio aikštelėje, kartu su vaikais, visi draugiškai supylė kalnelį, surentė namelį, įkūrė dirbtuvėles. Nedidelėje lauko teritorijoje vaikai įsirengė daržovių bei prieskonių lysvelę, gėlių darželį, augina bei prižiūri Kaukazietišką slyvą. Smagiausia, jog pro pedagogių akis nepraslysta vaikų kūrybinės idėjos. Pasirodo, net kanalizacijos dangtis, nuspalvintas kreidelėmis, vaikams gali virsti tikru meno kūriniu! Auklėtojos pasidalino stovyklavimo su šeimomis patirtimi, kuomet visą dieną laikas praleidžiamas gamtoje tyrinėjant, visiems kartu žaidžiant , o vaikus labiausiai džiugina pačių tėvų sukurti ir rengiami vaidinimų pasirodymai.
„Už ir prieš vaikų ugdymą(si) lauke“ išsakė Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ direktorė, jau ne vienerius metus inicijuojanti ir palaikanti ugdymosi lauke idėjas. Jau šįmet Salininkų darželio auklėtojoms, daug laiko praleidžiančioms lauke, rudeniui vadovė parūpino šiltą ir patogią, nuo lietaus apsaugančią aprangą.
Duzce (Düzce) vaikų darželio auklėtoja Ozge Čeltek (Őzge Çeltek) parengė stendinį pranešimą, kuriame buvo pristatytos lauko edukacinės erdvės bei lauko tradiciniai žaidimai Turkijoje. Pedagogė atskleidė, jog Turkijos ikimokyklinio ugdymo programoje taip pat didelis dėmesys skiriamas vaikų ugdymuisi ir žaidimams lauke, pristatė keletą Turkijoje populiarių lauko žaidimų. Pastebėjome, jog čia mes esame daugiau panašūs negu skirtingi.
Įdomu buvo susipažinti ir su Akasia įmonės privačiu darželiu Bergene, kurio savitumą, bei ugdymo metodus ir principus stendiniame pranešime pristatė lituanistinės mokyklos mokytoja Vilma Endriulaitienė. Mokytoja visų klausia: „Ar žinote, ką Norvegijos vaikai darželyje veikai visą dieną? Ogi viską! Pedagogė pabrėžia, jog pagrindinis vaiko vystImosi ir ugdymosi metodas – laisvasis žaidimas, kurio metu vaikai gali žaisti su viskuo, kas yra saugu. Pagrindinės žaidimo priemonės lauko aplinkoje yra tai, ką galima rasti lauke ir gamtoje: smėlis, vanduo, purvas, medžiai, sniegas, akmenukai, šakelės ir kt. O svarbiausia, jog vaikai, žaisdami lauke, turi visišką teisę išsipurvinti ir dėl to nesirūpinti!
Diskutuojant su konferencijos dalyvėmis paaiškėjo, jog Lietuvos darželiai norintys įrengti ir plėtoti lauko erdves, siekiantys, jog kuo daugiau turiningo ir prasmingo laiko vaikai praleistų lauke, vis dar susiduria su tam tikrais iššūkiais. Mūsuose dar nemažai tėvelių, nuogąstaujančių, kad vaikai nesušaltų, nesušlaptų ir neišsipurvintų žaisdami lauke. Pasirodo, turime ko pasimokyti iš Norvegijos darželių pedagogikos, kurių vienas iš princypų - jei vaikas šiandien iš darželio grįžo švarus, tai gal jo diena nebuvo tokia smagi ir gera?
Mes, organizatoriai, dėkojame konferencijos dalyvėms ir manome, jog pavyko pasiekti išsikeltą tikslą, kuris skatina mokslininkus ir ugdymo praktikus bendradarbiauti ir diskutuoti apie ikimokyklinių įstaigų lauko aplinkos pritaikymą vaikų ugdymui(si), inovatyvių idėjų ir patirčių sklaidą, kuriant edukacines lauko erdves vaikų gamtamokslinei patirčiai plėtoti. Paaiškėjo, kad Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose jau padaryta didelė pažanga vaikų ugdymo(si) lauke kryptimi, o svarbiausia – pedagogės ir toliau plėtoja šias idėjas, nuolat sudomina ir įtraukia koleges, tėvus. Tikime, jog tai didelių darbų pradžia, juk pasak filosofo J.V.Gėtės, mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių.
Trumpas konferencijos pristatymas: https://vimeo.com/242393434
