Darželio auklėtojos darbas, ypač lopšelinukų grupėje - sunkus. Taip nuspręndžiau šiandiena sėdėdama rūbinelėje ir klausydama kaip verkia vaikai.... Šiandiena buvo ta diena, kai Beatričę trumpam palikau grupėje. Verkė...ir labai, bet apie tai kaip mums sekėsi papasakosiu kitame įraše. Šiandiena noriu pakalbėti apie auklėtojų darbą. Iš tikrųjų jų darbas beprotiškai sunkus tiek fiziškai, tiek emociškai. Mūsų auklėtoja, kiek spėjau pažinti per tuos trumpus susitikimus, atrodo labai maloni, tiek tėvams, tiek vaikučiams. Moterytė, kaip sakoma "jau amžiuje", bet dar ir ne užtarnautas poilsio metas. Vat ir galvoju, taip sunku dirbti su tokiais mažiukais (pas mus grupėje visi iki dviejų metukų), ypač kai tokios energijos ar sveikatos nebėra kaip jaunystėje. Man gaila žiūrėti į tas moterytes: suplukusios, sušilusios, be pertraukų nešioja mažylius, kurie pravirkus pradeda verkti visi. Ir visi nori, kad juos pakeltų, priglaustų, panešiotų, paglostytų... Vaikučių mūsų grupėje 10, o auklytė ir šeimininkutė turi tik po dvi rankas...Keista sistema mūsų... Pas tokio amžiaus vaikus grupėje turėtų dirbti daugiau žmonių.
Pradėjau galvoti apie visas matytas auklėtojas ir juk tikrai, tik darbar susimasčiau, kad jau visos "amžiuje"...ar čia tik mūsų darželyje šitaip? Kažin kodėl? Ar nėra poreikio jauniems specialistams? ar jų tiesiog nėra, nes žinome koks darbo užmokestis jiems siūlomas?
Šiandiena pas mane tokių nepabaigtų ir daug klausimų be atsakymų diena...galvoju į kokias rankas atiduodu savo vaikus jų didžiąją gyvenimo dalį...
floryte
LePukuota
Egelė
jaldija
Dovilė 1991
Kristina B.