Savaitė prasidėjo džiugiai - mus pasiekė "Mamyčių klubo" rėmėjų dovanėlės. Kadangi Dominykas, kaip žinia, turi vyresnę sesę, siuntinukas greitai buvo padalintas į dvi dalis ir džiaugsmas liejosi per kraštus. Piešėme, spalvinome, kirpome, klijavome lipdukus, vardinome gyvūnus ir skaitėme nuostabius eilėraščius. Mėgstamiausias - apie pelytes, kurios bandė traukti dantuką.
Rugsėjo 1-ąją, kaip ir prieš tai buvusią adaptacijos darželyje savaitę, keliavome į darželį. Šį kartą - su ryškiaspalvių saulėgrąžų puokšte. Visus savaitės rytus grupėje berniukas pasilikdavo su ašarėlėmis, tačiau vėliau, auklėtojų teigimu, liūdesiukas praeidavo. Pradėjo valgyti ir pusryčius, nors pradžioje maisto atsisakydavo. Visuomet pasako auklėtojoms, kai nori į tualetą. Susitvarko žaisliukus. Labai smagu, kad vaikučius pradėjo vesti į lauką. Atėjus pasiimti - lauke ramiau reaguoja, parodo žaisliukus, pasakoja, kaip ir su kuo žaidė. Svarbiausias ateinančios savaitės tikslas - likti visam pusdieniui su pietumis. Labai norėtųsi ir ramesnio ryto, pasiliekant grupėje. Daug kalbamės, pasakoju, kad mamytė ir tėtis taip pat eidavo į darželį, o po darbo, užtikrinu, tėveliai visada atskubės pasiimti.
Pasiruošimo darželiui metu didelių pirkinių neprireikė, taigi, išlaidų nebuvo. Drabužiai, batukai, šlepetės, kuprinėlė, gertuvė - viskuo buvau pasirūpinusi iš anksčiau, tai labai ramiai persižiūrėjome, ką turime. Kas dieną kuprinėlę ant pečių (be jos į darželį - niekaip) ir - pirmyn.
O kaip mums seksis rytoj - skaitykite kitame įraše.
