Prabėgo pirmoji adaptacijos darželyje savaitė. Tris dienas po 1,5 val. Dominykas su mamyte ėjo į savo darželio grupę susipažinimui. Labai patiko žalia spintelė prie lango - kas rytą didžiuodamasis rodė, kur bus jo daikteliai.
Džiaugėsi rankšluostuku, lovyte, kuriais naudosis ateityje. Po truputėlį pažindinomės su auklėtojomis, vaikučiais, atradom naujus žaisliukus: statėme garažą iš Lego kaladėlių, važinėjome mašinėlėmis, jojome arkliuku, žaislinėje virtuvėlėje gaminome sriubytę, kepėme pyragą ir virėme arbatą. Išeidamas pasakydavo "ate" auklėtojai, trečią dieną atsisveikindamas drąsiai davė “penkis”. Su vaikais bendravimo buvo mažiau, daugiau juos stebėjo. Paskutinę dieną su viena mergyte jau tiek įsidūko, kad ėmė žaisti gaudynes, spygavo iš džiaugsmo, žadėjo susitikti kitą dieną.
Taigi, ketvirtą dieną vaikučius tėveliai turėjo nors kuriam laikui palikti grupėje vienus. Iš anksto nemažai su Dominyku kalbėjome, kad mamytei reikės eiti į darbą, kad tėveliai visuomet ateina pasiimti vaikučių, kad mamytė padirbės ir vėl būsime kartu. Tačiau tas rytas buvo liūdniausias iš visų. Dominykas visiškai nenorėjo žaidimų, neviliojo jo auklėtojų pramogos. Palikau verkiantį ir - mamos supras - skaudančia širdimi išėjau. Auklėtojos žadėjo, esant tikrai blogai situacijai, paskambinti. Skambučio nesulaukiau beveik valandą, tad nusprendžiau, kad šiai dienai užteks. Atėjus Dominykas neverkė, tačiau netrukus išgirdau balsą ir pamačiau ašarėles. Auklėtojos pasakojo, kad vėliau berniukas nurimo, žaidė su vaikais, tačiau laikas nuo laiko prisimindavo, paliūdėdavo. Tą dieną išeidamas į namus nepaliko spintelėje net savo šlepečių - viską susirinko ir iškeliavo į savaitgalį. Namuose jau stengėmės nekalbėti apie darželį ir leisti tas porą savaitgalio dienų pabūti ramiau, su šeima. Dominykui, matosi, šiomis dienomis yra liūdniau, jis daugiau ir greičiau supyksta, nori pastumti sesę, lyg grybštelėti dantukais. Stengiamės kantriai aiškinti, kad visi jausmai galimi, tačiau skaudinti nieko negalima.
Apie darželį namuose kalbame jau visą vasarą. Taip pat mokome būti savarankišku, Dominykas puikiai pasiprašo į tualetą, namuose neretai nueina pats, net nesakęs - atsineša puoduką, nusirengia, atsisėda, apsirengia. Sauskelnių prireikia tik miego metu. Seniai pats valgo šaukštu, šakute, geria iš puoduko. Jei ant stalo, patiekus valgyti, dar nėra įrankių - pats pirmas nubėga ir iš stalčiaus atneša mamai, sesei, tėčiui. Būna labai laimingas, kai pagiriame, kad viską atliko savarankiškai.
Rytoj - nauja savaitė, kai vis ilgės pasilikimo darželyje laikas. Rugsėjo 1-ąją Dominykas su grupės draugais jau ragaus darželio maistą, kažkas gal jau pasiliks ir miegelio. Na, o kaip mums seksis - skaitykite kitame įraše.
Gražios pirmosios rudens savaitės!
