Kalbėti šia tema paskatino vienos mamos asmeninė patirtis: dukrelė grįžta iš vaikų darželio ir nuolat skundžiasi, kad Dovydas kandžiojasi, žnaibo ją, įspyria. Tad vaikas nuolat verkia. Kaip į tai turėtų reaguoti tėvai ir auklėtojos?
Mama prisipažįsta, kad nežino, kaip tinkamai reaguoti – ar pasakyti, kad su tokiu berniuku dukra nedraugautų, nors mokome, kad reikia būti draugiškai su visais. O gal pamokyti, kad apsigintų ir neleistų savęs skriausti?
Kai mama ieškojo sprendimo, internete pamatė įdomų faktą – viename iš Bruklino vaikų darželių pakankamai griežtos taisyklės agresyvių vaikų atžvilgiu. Kažką įskaudino (fiziškai ar moraliai) – iškart auklėtojos skambina tėvams, kad vaiką parsivestų namo.
Kita vertus, natūralu, kad vaikai yra vaikai, daug kas jiems neptinka, jie gali kitus ir nuskriausti, ir sužeisti, tačiau kai nuolat ginčai spendžiami muštynių pagalba – ar tai nerodo, kad ir šeimoje kažkas netvarkoje ir nuolat vyrauja agresyvi aplinka. Juk visi vaikai kopijuoja pirmiausia tėvus.
Specialisto komentaras:
Konsultuoja Rasa Paulionienė, “Šilagėlės Žvėryne” ikimokyklinio ugdymo pedagogė, www.silagelesdarzeliai.lt
Labai dažnai susiduriame su tokiomis situacijomis, ir vieni skundai pasitvirtina, kiti – ne. Pirma priežastis - į darželį ateina įvairūs vaikai iš įvairių šeimų. Antras aspektas- taip gali elgtis maži vaikai. Jeigu vaikas nemoka kalbėti, jis neretai tai ką nori pasakyti, išreiškia veiksmais – būna, ir pastumia kitą, suduoda, taip išreikšdamas nepasitenkinimą.
Jeigu tėvai apie tai išgirsta iš savo vaiko, pirmiausia, ką turi padaryti – pasikalbėti su savo vaiku. Vieną kartą pasikalbės, kitą kartą... Jei vaikas fantazuoja, paprastai jo pateikiama informacija būna skirtinga – pirmas pasakojimas ir po to kitas būna nevienodi, pasipildo naujom detalėm, nesutampa faktai.
Buvo toks atvejis, kai viena mergaitė pasakojo tėvams, kad vieną dieną vienas skriaudė, kitą dieną - kitas. Išsiaiškinom, kad iš tiesų nieko nebuvo, gal čia buvo toks mergaitės poelgis norint sulaukti tėvų dėmesio?
Pokalbis su auklėtoja
Kitas žingsnis, pasikalbėjus su vaiku namuose, pasikalbėti su auklėtoja darželyje. Iš tiesų, galiu pasakyti, kad įvairių istorijų apie tėvus girdime ir mes darželyje iš vaikų. Tokie fantazuotojai kartais pripasakoja nebūtų dalykų apie savo šeimą. Pasikalbėjus su tėvais, jie sako, „netikėkite, tai pasakos“.
Tėvai paprastai savo vaiką pažįsta, gali atskirti, kada jis sako tiesą, kada meluoja, tačiau jei jis kalba apie įvykius darželyje, siūlau būtinai pasikalbėti su darželio darbuotoju.
Mama – teisėja
Mama neturi teisės tapti teisėja, iš karto pulti skambinti to vaiko, kuris galimai skriaudžia jų vaiką, tėvams, ir jų auklėti. Išgirdus tik vaiko nuomonę, negalima kaltinti kito. Galbūt besiskundžiantis vaikas yra pats kaltas dėl konflikto, pavyzdžiui, išprovokavo kitą? Tokiu atveju kitas vaikas būtų baudžiamas nelygiaverčiai.
Negalima po vaiko skundo imti karštai reaguoti į tai, nes vaikas gali pradėti tuo naudotis. Jis tada suaugusiuoju gali imti naudotis kaip priedanga prieš kitus; „Aš tave prikulsiu, bet pasakysiu mamai, kad tu kaltas, ir tu gausi“.
