Štai jau spalis barbena į langus lietaus lašais. Vėjas jau žvarbus, o rytai apniukę ir tamsūs.
Kažkurią dieną Luko brolis, atsikėlęs ryte į darželį susirangė ant sofos ir įsijungė animaciją. Paklausiau, kodėl nesiruoši į darželį. O jis taip nuoširdžiai nustebo: "taigi lyja!"
O taip, jei dėl lietaus ir blogo oro nereikėtų eiti į darželį, o tėvams į darbą, būtų kartais visai neblogai?
Deja, tai nėra pateisinama priežastis, tad tenka pasirinkti tinkamus rūbus ir pirmyn...
O kaip gi Lukas?
Praeitą savaitę buvo daug ašarų, nenoro keltis rytais ir nenorėjimo gultis vakarais. Buvo daug mamos mušimo ( nepagalvokit, ne mama mušėsi, mušėsi mažasis), daiktų mėtymo. Ir visa tai maišėsi su šypsena ir žaidimais.
Tačiau darželyje jam sekėsi neblogai. Jis jau nestovi prie lango laukdamas mamos, žaidžia, kartais ir pavalgo kažką.
O užvakar pirmą kartą į darželį žygiavo pats ir dar su gera nuotaika. Tad vakar pamėginom palikti jį visai dienai.
Lukas pirmą kartą miegojo darželyje pietų miego. Man, prisipažinsiu, buvo neramu. Nes užmiega jis namuose tik su manimi. Aš būtinai turiu būti šalia ir jis man glosto galvą. Tačiau auklėtojai pavyko susitarti su juo. Ir ne tik dėl miego. Apetitas matyt irgi pagerėjo.
Vis dėlto, matau, kad jam darželis vis dar stresas, jis pavargsta, o išsikrauna namuose. Jei darželyje atrodo viskas gerai, namie būtinai bus verkimo, rėkimo, mušimosi, o paskui jis tiesiog prieina ir mane apkabina. Ir šypsosi.
Žinau, kad dar tikrai ne pabaiga, adaptacija dar nepilnai įvyko, bus dar visko, tačiau džiaugiuosi, kad Lukas po truputį pripranta.
O smagiausia, kai keliaujam namo. Lukas apaidžiaugia pamatęs brolį. Jiedu susikabina rankom ir dviese žygiuoja. Aišku, pakeliui aplanko visus kiemus ir visas supynes!
Tikiuosi, viskas bus gerai. Svarbiausia būti sveikiems! To linkiu ir mums ir jums!
