Rudenį dalinausi mūsų su Luku adaptacijos darželyje nuotykiais.
Ji tikrai nebuvo lengva. Lukas paniškai bijojo eiti į darželį, visada atiduodavau verkiantį.
Su viena auklėtoja verkdavo labiau, su kita mažiau, bet kad eitų be ašarų ir savo noru buvo retas atvejis.
Kažkuriuo metu lyg pagerėjo, na, išskyrus tai, kad nustojo valgyti... beje, nevalgome iki šiol. Turiu omeny, nevalgome, taip gerai, kaip iki darželio.
Bet su visais minusais susitaikiau. Na jam va taip... Savo laiku broliui sekėsi daug lengviau priprasti.
Ir va kad nori, karantinas. Nuo gruodžio 17 dienos mano abu vaikai nematė darželio.
Vyresnysis labai nori eiti, pasiilgo vaikų. Zoom pamokėlės jam visai nepatinka, pyksta, nenori jungtis.
O mažasis turbūt pamiršo tą savo didijį siaubą.
Man, kaip mamai, nerimą kelia tai, kad viską reikės pradėti iš naujo. Bus sunku ir jam, ir man, o atrodė, kad visus sunkumus jau įveikėme.
Vienintelis didelis pliusas, kad nelankydami darželio, o ir dar spėję palankyti, vaikai sirgo mažiau.
Minusai - vaikai nebendrauja su kitais vaikais, aš pati nesugebu skirti jiems pakankamai laiko žaidimams ir veikloms, išsimušėme iš grafiko, o mano galva kvadratinė.
Namai apversti aukštyn kojom, o kaimynai turbūt galvoja, kad mes arba atidarėme nelegalų darželį, arba pas mus ganosi bizonų banda. Nes triukšmo maždaug tiek.
Jei jūsų mažieji irgi neina į darželį, pasipasakokit, kaip sekasi jums 💓
Mamos dienoraštis
Simonadub