Mūsų būsimasis lopšelinukas vardu Nojus, jam 1,9m. Tai vaikas, kuris džiaugiasi vaikišku, nerūpestingu gyvenimu. Jo dienos pilnos nuotykių, žaidimų ir naujų atradimų. Tai savarankiškumo įsikūnijimas: nori valgyti, pats susiras, nori žaisti - ras žaidimų,o ko negali pats, tempia už rankų, kad gautų. Mėgsta vaikus, ypač vyresnius, greitai tampa jų žaidimo dalimi. Tačiau neliūdi ir vienas. Jis gali ištisomis valandomis stumdyti, tvarkingai statyti mašinėles, kaladėles iki išgirs kvietimą į lauką. Tuomet reikia kuo greičiau išsiruošti, nes kiemas, supynės, smėlis yra didžiausias malonumas.
Nojus linksmas ir linkęs bendrauti vaikutis. Atrodo, kad svetimų nebijo,gali prieiti, užkalbinti, duoti žaislą ir kviesti žaidimui, bet be mamos nelinkęs pasilikti, todėl labai bijau mudviejų artėjančio išsiskyrimo. Tačiau iš kitos pusės žiūrint, mano nerimas turėtų būti minimalus, nes auklėtojos bus pažįstamos, darželis žinomas, kadangi jį lankė vyresnis brolis.
Nojukui darželis - kažkas nesuprantama, nesuvokiama, todėl džiagiamės vasara, saule ir nevarginam savęs būsimom naujovėm. Viskam ateis laikas, o tada ir pamatysim, kas mūsų laukia.
