Šį savaitgalį mes su šeima nuvykome į Burbiškių dvarą, esantį Šiaulių rajone, į kasmetinę tulpių žydėjimo šventę.
Žodžiais ir nuotraukomis visų įspūdžių neperduosiu, bet bent jau pabandysiu.
Viskas prasidėjo nuo kelionės mašinoje.
Taigi, Burbiškio dvaro pavadinimas kilęs iš dvarininkų pavardės Burbos, būtent jiems šis dvaras priklausė maždaug XVII amžiuje.
Šiuo metu yra išlikęs pats dvaras, nors ir rekonstruojamas, tad į vidų, deja, nepatekome, tik verandoje įkurta dvaro istorijos ekspozicija (joje irgi nesilankėm, nes mažylė tuo metu kaip tik "smigo", na, bet visuomet būna kitas kartas), parke gausu įvairių rūšių medžių bei paukščių.
Žinokite, ten buvo pilna žmonių, tačiau netgi tame šurmulyje kuo puikiausiai girdėjome paukščių čiulbėjimą. Na, bet, gal, pradėkime nuo pat pradžių.
Atvažiavus neteko ilgai ieškoti automobilio parkavimo, nes šalia buvo įrengta nemokama stovėjimo aikštelė. Mašinų buvo daugybė, tačiau šventės metu eismą reguliavo apsauginiai.
Žmonių buvo minios, pasijutome lyg eitume į kokį mitingą, tačiau buvo linksma. Mašiną pasistatėme ir ėjome pėsčiomis iki Burbiškių dvaro apie 1 km. Kelias neprailgo, labai greitai atsidūrėme prie kasų.
Bilietų kainos nesikandžiojo, ypač už tokį grožį kaip tulpių žydėjimas (nors jeigu nuvažiuosite tenai ne šventės metu, tai įėjimas bus visiškai nemokamas): suaugusiems 15 Lt, vaikams 10 Lt, kadangi tuo metu, kai mes lankėmes visi suaugusiųjų bilietai buvo išparduoti, mes sugalvojom nusipirkt tris vaikiškus bilietus, kurie kuo puikiausiai tiko:)
Oi, su oru mums laaaaabai laaaaabai pasisekė, kadangi švietė saulė ir buvo taip šilta lyg jau būtų prasidėjusi tikra vasara. Beje, šventės metu vyko senovinių mašinų ekspozicija, be to, buvo žmonių, persirengusių tų laikų drabužiais.
Tokie dalykai nerealiai žavi mano ir taip lakią vaizduotę, vos išvydusi seną Linkolną, o šalia moterį, apsirengusią pagal tuos, senuosius laikus, aš iškart įsivaizdavau, kaip smagiai gyveno žmonės anais laikais.
Nors Burbiškių dvaras žavi savo tulpėmis, tačiau tądien mane ir dukrytę sužavėjo ir kitos gėlės.
Šventės metu kiekvienas rastų užsiėmimą kaip tik sau: vaikai galėjo laipioti uolomis, šokinėti su guma, suaugusieji užkandžiauti kavinėse, apsipirkinėti arba iš tikrųjų žavėtis tulpių žydėjimo grožiu, ką mes ir padarėme.
Iš pradžių mūsų mažylė smigo, bet kai tik atsibudo, mes pratęsėme savo fotosesiją prie tulpių. Kokių ten tik nebuvo tulpių, bėgiojom nuo vienų prie kitų, kad galėtume visas apžiūrėti iš arčiau, pauostyti ir, žinoma, nusifotografuoti. Matyt, gyvenime nesu tiek daug fotografavusi kiek tądien prie tulpių:)
Beje, kiekvienas galėjo pasilikti gražios atminties apie šventę, nusipirkęs medinę tulpę.
Mes užsimanėme kažko labiau netradicinio, taigi kalvis mums nukalė autentiškas monetas, iš vienos pusės pavaizduota pasaga, o iš kitos, kad tai moneta iš Tulpių žydėjimo šventės.
Daugelis žmonių net nesėdėjo kavinėse, jiems labiau patiko pasidaryti mažus piknikus tiesiog ant žolės, juolab kad ir oras buvo tam tinkamas, tikra pasaka. Po šios šventės mes su vyru nutarėme neužilgo ir vėl apsilankyti šiame dvare, tik šįkart suorganizuotume šeimos pikniką.
Buvo ten ir įdomių medžių, į kuriuos galima įlįsti ir nusifotografuoti, baltų gražių tiltelių, vandens telkinių ir, žinoma, poilsio aikštelių.
Ech, pasijutau lyg rojuje. Taigi, siūlau ir Jums apsilankyti Burbiškio dvare.
neri
sun