Jurgitos blogas: Atsakingai žiūrime į išankstinį pasiruošimą keliauti darželin

Pirmiausia su Deimantuku jau maždaug mėnuo kalbame apie darželį. Pasakoju jam apie tai, kad abu kasdien važiuosim į darželį, jis su auklyte ir vaikučiais pabus, pieš, žais, lipdys ir dar daug ką veiks, o aš tuo tarpu būsiu darbuke. Kaip padirbsiu, ateisiu jį pasiimti ir tada kartu važiuosim namo. Pagal situaciją pasakoju, kad ir daržely yra tualetas (mat tik neseniai atsisakėme puoduko), kad auklytei reikės pasakyti kai norės į tualetą. Kad ir daržely valgys su vaikučiais. Kad žaisliukais reikia dalintis. Kad bus ir mergaičių, ir berniukų. ir .t.t

 

Anąkart užsiminiau, jog mūsų darželis yra maždaug už 5 km nuo namų, nedideliame miestelyje. Tai ikimokyklinio ugdymo įstaiga - darželis, prie vidurinės mokyklos. Tad patikslinsiu, kad šio darželio patalpos yra mokykloje. Mažiukai vaikiukai ten būna iki 14 val. Dar nežinau tiksliai kiek vaikiukų grupėje bus šiemet. Tik žinau, jog jų auklytė šauni jauna moteris (pažįstama iš matymo). Tad nė nedvejodama drąsiai ketinu palikti savo atžalėlę antrajai mamytei :)

 

Kas dėl pačios psichologinio pasiruošimo - manau, esu pasiruošusi. Nors diena iš dienos, kaip ir dauguma mamų, svarstau, ar nesirguliuos pradėjęs lankyt darželį, ar lengvai adaptuosis? Ar lengva bus anksti ryte abiem susiruošt - man į darbą , jam į darželį?

 

Va, prisiminiau - jau antra savaitė pamažu pratinamės prie naujo miegojimo-kėlimosi režimo. Kadangi mėgdavome vėlai gultis ir vėlai keltis, tai jau sugebėjome nuo 9.30 per tą gerą savaitėlę priprast eiti miegoti ne vėliau 21.00 ir keltis ne vėliau 8.30. Per likusias dienas kas 15 minučių kėlimosi ir gulimosi laiką ankstinsiu ir toliau. Iš pradžių maniau, jog eiti anksti gult - misija neįmanoma, tačiau pasiekti rezultatai rodo, kad visgi viskas yra įmanoma. 

 

Šiam kartui tiek. Kitąsyk gal dar brūkštelsiu, kokią knygą skaitau, siekdama būt labiau "pasikausčius" išleidžiant savo mažiuką iš jaukaus ir saugaus namų lizdelio :)