Džiaugiamės kartu su Saulutės mama Ilona, kad dukrytė pamažu pripranta prie darželio, mat visą šią savaitę be didelių kaprizų pasilieka pietų miegelio, o ir praalksta bei valgo su visais vaikais, ko anksčiau nebuvo. Tačiau ar ne per anksti džiaugtis sėkme ir galvoti, kad adaptacija baigta? Kokių klaidų tėvams nedaryti, kad adaptacija ir toliau būtų sėkminga?
Apie tai kalbamės su psichologe Sonata Vizgaudiene.
Puiku, kad šiai mergaitei pavyko pritaikyti tokį adaptacijos palaipsninį būdą. Ji, matyt, spėjo apsiprasti per dvi-tris savaites, būdama darželyje pusę dienos, o kai mamytė sugalvojo palikti visai dienai – iškart be didelių kaprizų tai pavyko. Matyt, mergaitė jau buvo tam pasiruošusi ir įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Tėveliai gerai padirbėjo ir įveikė tą sunkiausią vaiko adaptacijos darželyje laikotarpį.
Ar negali būti „atkritimo laikotarpio“, ar jau galima džiaugtis sėkme?
Kaip ir suagusiems būna visokių etapų ir nuotaikų, kai nesinori eiti darbą, kai turime problemų ar jaučiamės prastai, taip ir vaikams – gali būti, kai Saulutė nenorės eiti į darželį ar nenorės pasilikti pietų miegelio, tačiau tėvai turėtų nenusileisti. Didelis pokytis galėtų būti tik tuo atveju, jei stipriai kas nors pasikeistų Saulės šeimos gyvenime.
Mama Ilona laukiasi antrojo vaikučio, kaip ir kiek tai galėtų įtakoti Saulutės gyvenimą ir adaptaciją darželyje?
Šeimos pagausėjimas galėtų būti didelis stresas Saulutei, bet su tuo reikia visiems apsiprasti ir, žinoma, vaiką reikia paruošti naujo šeimos nario atsiradimui. Toks svarbus posūkis šeimos gyvenime papaprastai atsiliepia visose gyvenimo srityse. Žinoma, tai atsilieps ir turės įtakos Saulutės adaptacijai darželyje. Galbūt ne iš karto, tačiau po kurio laiko, gimus leliukui, mergaitė gali nebenorėti eiti į darželį. Kodėl? Ogi todėl, kad mažoji sesutė ar broliukas pasilieka su mamyte namuose, o kodėl ji turi kažkur išeiti.
Saulutė gali nebenorėti eiti į darželį ir dėl kitų aplinkybių, jei, pavyzdžiui, pasikeistų jos auklėtoja, kuri yra jos mylima, nes visuomet sunku priprasti prie naujo žmogaus.
Bet jei situacija dabar nuosekli, nėra naujų aplinkybių, turėtų būti viskas gerai. Saulytei nebuvo taip blogai darželyje nuo pat pradžių, mačiau, jog daugiau tėvai nerimavo, o tas nerimas, kaip anksčiau esu minėjusi, persidavė ir mergaitei. Tad kai tėvai galutinai apsiramins ir atsiras tam tikras ėjimo į darželį ritmas, turėtų viskas stabilizuotis.
Tam, kad Saulutė pasiliktų pietų miegelio, tėvelis pasakoja, jog „į jos sapnelį ateis liūtas Bonifacijus, katinas Leopoldas su pelytėm ir dar atvažiuos Bremeno muzikantai“. Kaip vaikai reaguoja į tokį „nekaltą“ tėvų melą?
Kadangi mergaitei dar tik treji, ji tai užmiršo. Ji nebūtinai laukia to, ką tėvelis papasakojo. Tačiau kalbant apie didesnius vaikus, šiek tiek pavojinga pasakoti, ką jis sutiks sapnuose, nes vyresni vaikai viską pamena ir gali laukti, kada susapnuos tai, kas buvo žadėta. O po to gali labai nusivilti. Tačiau mažiukai to neužfiksuoja, tą akimirką pasidžiaugia, kad štai ateis į sapnelį Bonifacijus, o po to ir pamiršta. Todėl ir suveikė gerai.
Tarkim, vaikas jau pripranta lankyti darželį, ką reikėtų atsiminti tėvams ir kokių klaidų nedaryti?
Svarbiausia yra laikytis įprastos rutinos: panašiu laiku nuvedame vaiką į darželį, panašiu laiku pasiimame - kiekvieną dieną, išskyrus, žinoma, ligas ar kitas nenumatytas aplinkybes. Tada vaikai supranta, kad gyvenimas yra toks, o ne kitoks, jiems reikia tos rutinos, į tai įsijaučia ir jaučiasi saugūs.
Jei vieną dieną vaikas nebenori eiti į darželį, nereikia į tai reaguoti - laikykitės savo dienotvarkės.
Sėkmės.
Sekite trimetės Saulutės žingsnelius į darželį projekte
Į darželį su SAULE
