Ar matėte laukinius žirgus Papės gamtos parke?

Iš pradžių mes su šeima nuvažiavome į Papės gamtos parką, kur ganosi laukiniai žirgai.

Pats parkas yra miško apsuptyje, tad visi gyvūnai gyvena natūralioje aplinkoje, kas mane labiausiai sužavėjo, niekas neriboja jų laisvės, neverčia jų stotis, sėstis arba fotografuotis (kaip neretai būna zoologijos soduose), jie tiesiog gyvena tenai, o žmonės atvažiuoja jų aplankyti.

Patys žmonės jaučiasi tenai kaip svečiai, nepakartojamas jausmas.

Atvažiavome į patį atidarymą, tačiau gidės dar nebuvo ir mes labai sunkiai susikalbėjome su ten esančiais darbuotojais, kadangi jos nekalbėjo nei rusiškai, nei angliškai, bet visgi mes supratome, jog gidė pasirodys už 10 min.

Automobilių aikštelė nėra gana erdvi, ten telpa vos kelios mašinos, tačiau kelias iki parko yra gana ilgas, tad, prireikus, mašinas būtų galima palikti prie to kelio.

Aikštelėje yra du viešieji tualetukai, tokie mediniai senoviniai.

Žinoma, labiausiai mane nustebino, kad visai šalia yra įrengtos kelios vietos piknikui, tenai būtų galima pasikepti šašlykus ar dar kokią mėsytę.

Kol viską apžiūrėjome, atvažiavo gidė, kuri kalbėjo rusiškai. Deja, mes taip ir nespėjome nupirkti latų, tačiau gidė mus nuramino, jog galime sumokėti ir litais.

Labai smagiai viskas gavosi, mes sumokėjome už bilietus ir nuėjome paskui ją. Tądien oras buvo nelabai koks, lyg ir kaupėsi lietus, pūtė vėjas, o tenais buvo šlapia žolė, tad mes pasivaikščiojome tik pačioje pradžioje, kad neapsirgtume ir nesusargdintume mūsų mažylės.

Pamatėme laukinius žirgus, gidė papasakojo jų šeimos istoriją, kad anksčiau buvo vienas žirgas, atsakingas už visus kitus ir jis juos prižiūrėjo. Paskui, laikui bėgant, ši padėtis pasikeitė, kadangi buvo atvežti nauji žirgai, kurie irgi norėjo vadovauti, dabar tie žirgai būna visi kartu, tačiau kartais, švelniai tariant, apsipyksta.

Kai tik įėjome į gamtos parką, mus pasitiko karvės, bet tokios su labai dideliais ragais. Nors gidė pasakė, kad jos labai bijo žmonių, tačiau mums taip nepasirodė, kaip tik jautėme, jog jos nori mus užpulti:) Na, arčiau nei 20 m nepatartina eiti, tad mes laikėmes saugaus atstumo.

Iš tiesų gidė labai įdomiai papasakojo apie ten esančius gyvūnus, atsakinėjo į visus mus dominančius klausimus, norėjo nuvesti mus dar ir prie Papės ežero, kuris yra tame parke, tačiau mums būtų ganėtinai sunku pravažiuoti su vėžimėliu, o ir mažylė tuo metu jautėsi išvargus. Tad mes traukėme link mašinos, kad Gabytė galėtų šiek tiek nusnausti.

Toliau mes važiavome link Liepojos.

Apsilankyti Liepojoje nutarėme visai atsitiktinai, kai atėjome į gamtos parką, tai gidė mums davė Liepojos lankstinuką su visomis žymiausiomis jos vietomis.

Pabuvę gamtos parke, nutarėme traukti link Liepojos, nes, kaip minėjau, oras buvo gana vėjuotas ir gamtoje nelabai buvo kas veikti. Taigi, labai greitai mes atsidūrėme Liepojoje. Palikome mašiną pačiame centre, prie parduotuvės, kad nereikėtų mokėti už stovėjimo aikštelę.

Iškart pamatėme labai gražią bažnyčią, bet nutarėme ją aplankyti, kai eisime atgal.

Iš pradžių nuvykome prie muzikinės aikštės.

Žinote, muzikinę aikštę galima labai lengvai surasti pagal natas, išsidėsčiusias ant asfalto. Tos natos ir prives Jus iki muzikinės aikštės.

Paskui traukėme link Rožių aikštės, kadangi ji yra Liepojos širdis. Anksčiau toje vietoje veikė turgus, o dabar pasodintos rožės.

Ši aikštė mus labiausiai ir sužavėjo, nes žemėlapyje ji nufotografuota iš viršaus, pasakiškas vaizdas. Apsižiūrėjome, pamatėme tramvajų, tuomet sugalvojome pamaitinti mūsų mažą keliauninkę.

Kol vyras maitino mažylę, aš nubėgau į šalią esantį turizmo centrą, kad galėčiau pasiimti lankstinukų apie kitus Latvijos miestelius.

Kai svečiuojatės kokiame nors mieste, būtinai užsukite į turizmo centrą, nes galite rasti labai daug naudingos informacijos, kurios neįmanoma aptikti net Internete. Šalia Rožės aikštės yra Liepojos universitetas.

Reikia pasakyti, kad mes buvome Liepojoje pirmą kartą, tačiau šis miestas paliko labai šiltų prisiminimų, norėčiau jį dar kada aplankyti.

Pakeliui į Liepojos promenadą (būtnai nuvykite  į promenadą, ten tiesiog fantasitiškai gražu) mes pamatėme vėlyvo baroko ir klasicizmo bruožų Šventosios Trejybės bažnyčią, kurioje kasmet vyksta vargonų muzikos festivalis.

Žinoma, buvo ten ir tokie didžiuliai krūmai, padaryti iš įvairiausių gėlių. Pirmą kartą tokius mačiau prieš dvejus ar trejus metus, kai važiavome į Siguldą.

Ir galiausiai priėjome išsvajotąjį promenadą. Tiesiog stovėjome ir žiūrėjome tiesiai į vandenį, į tenai stovinčius laivus, svajojome apie kažką, net nepamenu apie ką, tiesiog mėgavomes vaizdais, nes jie išties pasakiški.

Vos nepamiršau, promenadoje stovi laikrodis, užpildytas gintaru. Kai pamačiau, tai stovėjau prilipus prie jo kokias 5 min. Žodžiu, Jūs turite tai pamatyti:)

Liepojos promenadoje yra keletas viešbučių, "Fontanas" ir "Promenadas". Kiek girdėjau, kainos ten nesikandžioja, ir tai jaunimo pamėgti viešbučiai.

Liepoją daugiausiai aplanko jauni žmonės, kadangi Liepoja nėra brangus miestas. Tenai galima aplankyti įdomias vietas ir pailsėti prie jūros (šalia miestelio buvo daugybė nuorodų apie kempingą). Kai buvome Liepojos promenadoje, oras galutinai subjuro ir prasidėjo lietus, tad mes nuskubėjome link mašinos.

Pakeliui dar pamatėme garsiąjį Petro turgų ir vieną iš bažnyčių, nes Petro turgus yra pastatytas tarp trijų bažnyčių.

Taigi, lietui įsismarkavus, mes grįžome į mašiną, bet tikimes, kad dar ir dar grįšime aplankyti šį gražų miestą, juk ten išies yra ką aplankyti.