Dukrytė Amelija yra antras vaikas šeimoje. Turi brolį Tajų, kuriam neseniai šį mėnesį suėjo 5 metukai. Taigi darželyje jau praminti takai ir viskas žinoma. Sesė eis į senąją brolio grupę, pavadinimu "Skruzdėliukai". Bus tos pačios auklėtojos ir šeimininkutė. Tas suteikia drąsos. Darželiu esame patenkinti. Šiais metais minusas tik, kad reikės atvesti dukrytę ir iškart palikti darželyje, tėvai neįleidžiami į grupę. Iš tikrųjų auklėtoja jau kvietė susipažinti ir pabūti mus kartu lauke šį pirmadienį, bet dėl slogytės nedidelės atidėjome iki penktadienio. Deja buvo nelemta apsilankyti ir penktadienį, nes dičkis mūsų visą ketvirtadienio naktį pravėmė, taigi likome namie visi trys. Nukėlėme susitikimą į pirmadienį (rytojų), bet nepavyks ir rytoj, pasirodo iš darželio brolis buvo pranešęs noro virusą, tai mažoji visą šeštadienio vakarą ir naktį gausiai pravėmė, deja naktį vėmimas aplankė ir mane. Ojoj kokia sunki savijauta, belenkaip pačiai sunku, sunku ir mažutei. Tikiuosi ši naktis bus ramesnė, o darželio lankymą nukelsim jau kitai savaitei.
O dabar apie Ameliją. Liepos mėnesį suėjo 2 metukai. Dievina maudynes ir vandenį. Greitai nesušąla kaip brolis. Prie kriauklės gali praleisti ilgiausiai. Taškys visur, kur tik ras vandens. Pastoviai ištaško mūsų šuniuko vandenį. Labai linksma mergytė. Kieme turi bendraamžių draugių, su kuriomis mėgsta žaisti, dūkti ir juokauti, visada nori susitikti ir tik atsikėlusi veda mane į lauką. Lauke praleidžiam labai daug laiko. Atsikeliam, pavalgom ir į lauką, grįžtam, pavalgom, pamiega pietų miego ir vėl lekiam į lauką. Palyginus su broliu, yra drąsesnė ir reikia jai vaikų. Geriausias draugas, mokytojas ir pavyzdys yra brolis. Visada stebi brolį ir nori neatsilikti nuo jo. Mūsų šeimai kelionės yra įaugusios, negalim be kelionių, praėję metai buvo ramesni, o šiais metais pakeliavo daugiau. Kelionės dar labiau sustiprino ryšį tarp vaikų, jie dar labiau susidraugavo ir buvo be galo gražu žiūrėti kaip brolis rūpinasi sese ir kaip jie randa bendrą kalbą. Grįžę namo vėl klausia, kur važiuojam? Džiugu, kad mėgsta keliauti, nors kelionės kartais būna iššūkis. Deja tenka vien man nešioti mūsų mažąją damą, kol maitinu motinos pienu ir dantys dygsta, nori tik manęs, tetė ar kas nors kitas netinka. Tai tenka tikrai daug nešioti rankose ar ant pečių. Vežimas paaugus visai netinka, nešioklė niekada netiko.
Taip taip, dar pati ją maitinu ir dažnu atveju pagrindinis maistas ir yra mp. Matau jai labai dar to reikia ir gaila nutraukti maitinimą nors nutraukus ir prašviesėtų gyvenimas. Naktim nemažai keliasi pavalgyti. Dienom normalaus maisto valgo nedaug. Pas kitus žmones pradžioje neina, tai tas gązdina dėl adaptacijos daržely. Kaip reikės palikti vaiką svetimoj vietoj, pas svetimą tetą vaikui. Pradžioje visada daug klausimų ir neramumų. Kai papasakoju apie darželį, sako noriu, gerai, liksiu, bet nežinau kiek Amelija iš tikrųjų suvokia tą faktą, kad eis į darželį. Žino, kad brolis eina, važiuodavom kartu jo ir pasiimti kartais, žaidėme aikštutėse. Taigi laukiam pradžios, svarbu neperduoti savo baimių vaikui, bet dabar esu tikrai ramesnė dėl dukrytės nei buvau dėl sūnaus, ji adaptuosis greičiau. Pirmagimiui užtruko net 2 mėnesius, bet jis buvo jautresnis ir visiškai prisirišęs prie manęs.
Ačiū labai ?❤️?
Kokia graži mergaitė, kokie plaukučiai ?