Akimirkos iš kelionės pas trynukes

Ilgai lauktas ir dar ilgiau planuotas važiavimas pas trynukių, gimusių šių metų sausį, šeimą Joniškio rajone pagaliau įvyko. Labai dėkoju Huggies už dovanėles, kurios tikrai pradžiugino jaunąją šeimynėlę. Taip pat labai ačiū mamytei Sigitai ir jos nuostabiems tėveliams, kurie padėjo viską nuvežti.

Apie šią planuotą Mamyčių klubo paramą šiai šeimynai galite skaityti čia:

kas-noretu-buti-atsakingas-uz-paramos-nuvezima-trynuku-susilaukusiai-seimai

Taigi susikrovę visą gėrį pajudėjome Joniškio link, ieškodami jaunosios šeimos. Namus radome gana greitai, nes jie patys naujausi ir tikrai išsiskiria iš kitų.

Prieš eidamos į vidų dar papozavome:)

Ir štai mes jau pas šeimyną. Duris atidaręs tėtukas iš pradžių atrodė truputį pasimetęs, o ir mes pačios ne ką mažiau jaudinomės. Juk baisu kažko ne taip paklausti, nosinori lįsti į asmeninį gyvenimą ir panašiai. Bet viskas klostėsi gerai. Jaunoji mamytė švytėjo tokia vidine ramybe, kad tikrai atrodė, kad labai lengva auginti tiek vaikučių. Žiūrint į ją, apsuptą tokių mažų angelėlių, apima tokia palaima, kad net susimąstai, koks iš tiesų gražus gyvenimas, kurį mes taip keiksnojam.

Mamytė Toma supažindina su mažylėmis. Didžioji dukrytė Emilija jau 1,3 metukų. Jau puikiai vaikšto, rūpinasi savo mažomis sesėmis (stebi, įduoda buteliuką, savo soskytę). Pačios mažiausios damos - tai Alvydė (pavadinta tėvelio garbei), Deimantė ir Danielė. Visos tokios panašios, kaip sakė mamytė, kasdien vis sunkiau atpažinti. Gerai, kad dar skiriasi jų svoris: didžiausia mergytė sveria virš 4 kg, vidurinė apie 4, mažesnioji 3 kg:)

Nenoromis kyla klausimas, ar tikrai nėra sunku auginant trynukes, kas padeda? Sužinojome įdomų dalyką, kad mamytė išėjusi motinystės atostogų su pirmąja dukra Emilyte, o tėtukas - su trynukėmis. Taip visa šeima gali būti kartu ir tėvelis visokeriopai mamytei padeda.

Toma pasakoja, kad jau nėštumo pradžioje jautė, kad gims bent jau dvynukės, nes jos sesuo taip pat augina dvynukes. O ir tėtuko Alvydo giminėje yra toks atvejis. Taigi trigubas džiaugsmas nebuvo nelauktas.

Mums beviešint pas juos mažylės buvo ramios kaip angelėliai, bet tėtukas pripažino, kad taip tik atrodo žiūrint iš šalies. Dažniausiai būna taip, kad kai viena jau migdosi, kita prabunda, taigi rūpestėlio yra, bet nuovargį atperka mažųjų žvilgsniai, mažos šypsenėlės.

Nenorėjome labai įkyrėti, taigi paskutinis pozavimas ir palinkėję sveikatytės mažosioms, kantrybės tėveliams išskubėjome namo.

Nuo MK redakcijos: Ačiū Lina (linciuke) ir Sigita (regina) už šį puikų reportažą. Ačiū, kad nuvežėte Mamyčių klubo dovanėles šiai trynukių šeimai ir ir parvežėte jų šypsenas :)