Jau pradėjau džiaugtis, kad Aleksandras po truputį priprato prie darželio tvarkos ir štai...praeitą savaitę jis peršalo ir teko pabūti namie. Savaitė namuose prabėgo labai greitai, tad mini pauzė buvo tik į naudą, nes tą laiką pabuvome su sūnumi kartu. Vakar buvo pirmadienis ir tai buvo pirmoji diena po savaitės pertraukos, kai sūnus vėl pradėjo lankyti darželį. Pradžiugino tai, kad Aleksandras jau susitaikė, kad jam reikia vaikščioti į darželį, galimai suprato, jog tai yra jo pareiga, bent jau aš jam taip pakeliui į darželį sakau, kad visi mes turim savo pareigas, mes tėveliai einam į darbą, sesuo eina į mokyklą, o sūnus į darželį. Aleksandro adaptacija darželyje nuo šiol vyksta gana sklandžiai, tai rodo šie pagrindiniai požymiai: jis jau nebeverkia einant į grupę, taip pat įėjus į grupės patalpas (tėvams jau leidžia bent jau galvą į grupę įkišti) sūnus drąsiai bėga prie stalo, kai ateinu ji pasiimti, žaidžia su žaislais, beto ir auklėtojos giria sūnų, kad jis gana savarankiškas, mėga gerai, aišku valgo dar ne viską, bet alkanas nebūna.
Džiugina ir tai, kad pradėjus lankyti darželį, Aleksandras dar nenorėjo "išsiskirti" su čiulptuku, o dabar į darželį jis eina be čiulptuko ir jam jo visai nereikia, tik va namuose einant miegoti visad paprašo čiulptuko (jis taip nusiramina), bet greitu metu reikės tą čiulptuką paslėpti.
Taigi kaip ir tikėjausi situacija gėrėja ir man kaip mamai labai smagu bei džiugu, jog vaikas iš darželio grįžta linksmas ir patenkintas. Beje, labai naudingi yra kitų mamyčių blogai bei pasakojimai apie vaikų adaptacija, nes kai kurios situacijos tokios artimos ir supranti, kad viskas laikina ir kad tie sunkumai neužilgo praeis... Dėkoju visoms Mamoms už tai, kad dalinates savo patirtimi :)
