Sveiki, dukrytė A darželį lanko jau 3 savaites. Nors lankymu gal ir nelabai pavadintum :) adaptacija užtruko, nes vaikas prisirišęs prie manęs, 2,5 savaites palikinėjau tik iki pietų miego, ir tik penktadienį paėmiau jau gerokai po pietų miego. Verkia, pyksta, nieko neprisileidžia :( gerai tik tai, kad pamažu užmezga ryšį su viena auklėtoja, bet ji ne kas rytą būna, kartais ateina vėliau. Manau, kad būtų tikrai paprasčiau, jei viena ta pati auklėtoja pasitiktų vaikus kiekvieną rytą, o kadangi jos yra 3, tai ir skirtingais grafikais dirba. Su ana auklėtoja pasilieka, su kitom verkia net pasikūkčiuoda :( Kaip jaučiasi grupėje? Įvairiai: kol kas yra labiau stebėtojo pozicijoje ir per daug neprisileidžia nieko, nelabai leidžia jai kažką padėti, pvz. apsirengti. Savarankiškumo jai ir prieš tai netrūko, dar neturėdama dviejų metų A pati dėjosi batukus, valgė šakute, viena lipo laiptais, o kaip ji rieda paspirtuku! :)
Darželio grupėje ji kol kas jauniausia iš vaikų (mišri amžiaus grupė), tai vyresni vaikai ją tikrai globoja, duoda ranką, vedasi kartu žaisti, ir ji eina. Kol tokie gražūs orai, vaikai daug laiko leidžia lauke, A patinka būti lauke, tada gal ne taip jaučia, kad mamos nėra šalia.
Aš irgi pradėjau jaustis ramiau, iš pradžių buvo ir dvejonių, kad gal dar ne laikas, dar ji nepasiruošus, kaltinimų, kad aš nemoku susitvarkyti su šia situacija, pykčio, kad ji taip prisirišus prie manęs, net priekaištų sau, kad dar neeinu į darbą, galėčiau dar pabūs su ja namie... Bet darželis tai ne šiaip numetimas vaiko bet kur, bet kam, ne, jokiu būdu. Tai atsakingas sprendimas, tai ne tik daugiau erdvės sau suteikimas, tai vaiko pažinimo horizontų plėtimas, mokymas būti visuomenės nariu, mokymas bendrauti, rasti draugų ir pažinti save.
Taip mažais žingsneliais judam link tikslo.
