Visai, rodos, neseniai buvo tas laikas, kai Mamyčių klube dalinausi Luko adaptacijos darželyje kasdienybe. Buvo visko, įvairiai. Buvo gerų dienų, buvo blogų.
Paskui buvo karantinas ir viskas prasidėjo iš pradžių. O dabar ir dar labiau pablogėjo.
Vasaros metu auklėtojos eina atostogauti, grupėse nauji veidai ir mano mažasis pasikeitė. Blogai miega, nevalgo, vis puola ašaroti, o būna ir blogiau - isterijos su kritimu ant grindų ir vis tos pačios frazės: nenoriu į darželį, nenoriu J* J - tai Luko auklėtoja, kuri, beje, kaip tik atostogauja.
Prie viso to prisidėjo ir dar vienas baubas. Aš grįžau į darbą. Taigi, neturiu galimybės jo nevesti. Kitaip būtinai taip ir padaryčiau, nes man atrodo, kad vaikui bus trauma.
Kartoja jis ir dar vieną frazę - "nenoriu mama į darbą". Kai išsiskiriam prie darželio durų, jis puola ant žemės ir šaukia"mamyte, ne!". Ir man plyšta širdis.
Ir man kilo klausimas, o gal tai visai ne mitas, kad yra "nedarželiniai" vaikai, kurie niekaip nepripranta. O gal aš kažką darau netaip?
Lyg ir ruošiau vaiką, sakiau, kad mamytė netrukus grįš į darbą, kad darželyje po dienos rutinos ( išvardinandavau veiklas) ateisiu aš ir jį pasiimsiu, turim ir širselės ir bučinuko ritualą, bet atrodo, niekas nepadeda.
Ar jums buvo panašiai? Ką darėte?
Ačiū
Mamos dienoraštis
Gintarep
Egle_Mamyciuklubas.lt
Kristina B.