Kai kilo mintis apie darželio kūrimą, iš karto pradėjome galvoti, kokios patalpos mums bus reikalingos. Kur įsikursime, kokios erdvės turėtų būti, koks kiemas, kokia tvora, kokios spalvos sienos, kokio dydžio langai ir t.t. Perskaičius knygą apie Valdorfo darželius, iš viso buvau prisivajojusi apie didelį sodą, kieme kalvelę, nuo kurios vasarą smagu dviratuku nuvažiuot, o žiemą čiužinėti, apie takelius vienus susijungiančius, kitus vedančius prie šuniuko būdos. Papasakojau Gabijai, čia nuomonės sutapo, kad reikia didelio namo su dideliu kiemu. Tačiau pasitarus su nekilnojamo turto agentais, nusprendėme atsisakyti šios minties, kadangi būtų be galo sunku įgvendinti visus keliamus reikalavimus darželiams. Reikėtų remontuoti jau įrengtas patalpas, įrengti vėdinimo sistemas, tualetus, griauti sienas. Be to, senesnės statybos namai pritaikyti gyventi, o ne vaikučius ugdyti. Neturėtume didelių ir šviesių erdvių. Tiesą sakant, gaila buvo atsisakyti “namo” minties, tačiau mums labiau svarbu buvo, kad patalpos būtų saugios, jaukios, “sveikos” ir šviesios. Taigi, pasitarėme, pasišnekėjome ir nusprendėme tęsti patalpų paieškas. Tik šį kartą jau su aiškiai iškeltais prioritetais. Norėjome erdvių, šviesių ir naujų patalpų, kad galėtume patys įsirengti pagal savo norus ir fantazijas, kokybiškomis ekologiškomis medžiagomis.
Po dviejų savaičių intensyvių paieškų, radome tobulas patalpas Gabijos g. (ot sutapimas :) Gabija steigia darželį Gabijos gatvėje :) ). Tik įėjusios į vidų, jau čiauškėjom: “čia bus mažiukų grupė, čia - virtuvėlė, čia - tilps mažiukai tualetukai :) “. Langai dideli ir jų daug ( kitose patalpose čia būdavo didžiausias minusas), kieme žaidimų aikštelė, o už namo pieva boružiukams skaičiuoti, krepšinio aikštelė vyresniesiems vaikučiams – viskas ko mūsų širdys geidė. O be to, jos naujut naujutėlaitės, todėl jau dabar galime jas įrengti taip, kaip norime, kokybiškomis medžiagomis, jaukiai ir patogiai. Juk ten vaikai praleis visą dieną, žais ir miegos, pieš, valgys ir .. augs :)
Sveiki,
Boružiukai irgi nenuosavi 😀
Iš tiesų darželis daugiabutyje turi ir pliusų ir minusų. Mes irgi tai suprantame, kaip ir Jūs. Nuosavame name mes neturėtume tinkamo vėdinimo, neturėtume erdvių, žaidimams tinkančių patalpų, bet didelė tikimybė, kad turėtume nuosavą kiemą.
Ir visgi pasirinkome kitą variantą. Ir neprastesnį. Aplink mūsų darželį žalio ploto yra daug: už namo yra didele pieva, už 50 metru miškelis, už 300 m. dar vienas mažas miškelis. Kadangi miškelis – truputį toliau nuo namų, bus proga prasivaikščioti, daryti ekskursijas ir piknikus.
Be šio žalio ploto, dar yra žaidimų aikštelė su spec. danga tiesiai už mūsų durų (supynės smėlio dėžė), kaip ir pievutė palakstymams, kita žaidimų aikštelė – didesnė – yra už namo. O kaimynystėje yra spec. danga dengta krepšinio aikštelė mankštai daryti.
Rinkdamiesi patalpas mes kreipėme didelį dėmesį į tai, ar bus realių galimybių įgyvendinti mūsų norą kasdien eiti į lauką – ar bus įvairovės ar bus įdomu, ar bus, galų gale, kur nueiti. Gyvenantys nuosavame name, gali pasidalinti savo patirtimi – juk nuosavas kiemas greitai atsibosta. Aišku jei išbėgi ten kartą per savaitę, ar savaitgaliais, gal ne taip greit atsibosta, bet kasdien visą pažinimo džiaugsmą patirti viename kieme – liūdnoka. Net jei turėtume aptvertą kiemą – vis tiek stengtumėmės eiti „į pasaulį“. Juk nuosavame kieme, net boružiukų nepaskaičiuosi –tam reikia natūralios pievos. Gėlyčių gražioje vejoje irgi nerastume...
Žodžiu apibendrinant, manau, kad savo situacijoje mes pasirinkome maksimaliai gerą variantą. Turime naujutėlaitį pastatą – erdves patalpas, kurias įrengiame pagal savo skonį ir savo reikalavimus, turime danga dengtą žaidimų aikštelę prie pat durų ir turime gamtos įvairovę aplink.
p.s.
Būtinai vieną temą skirsime Jums parodyti mūsų aplinką 🌷
Tai bus darželis daugiaaukštyje? o tas kiemas boružiukamas skaičiuoti nuosavas?