Sveiki! Man buvo persileidimas. Kas nuo ko iki siol dar nezinau (bet bandau vis isiaiskinti). Saugojimosi rezimas jau pasibaige ir bandome vel pastoti, jeigu pastociau labai apsidziaugtume,bet man labai baisu kad vel neatsitiktu "tas pats". Ipac kai zinau kam buvo persileidimas didele tikimybe kad gali vel pasikartoti arba isvis nebetureti vaikuciu. Gyvenime esu jautrus zmogus,bet po to ivikio dar jautresne tapau.Nzn kaip atsikratyti tos mintes. Ar kam nors tai yra buve?
Dariausi visus tyrimus kurie skirti nesciosioms ( viskas gerai parode). Po to dariau 3 tyrimus spec.centre irgi viskas gerai. O del tu duriniu skausmu kaip ir minejau gydytojos kiekviena sako skirtingai, tai kaip isiaiskinti nuo ko? Kuo pasitiketi? Kad vaikscioti pas privatu,neturiu tiek pinigelu.Man 23 metai. Tai siandiena eisiu pas akusere pasikonsultuosiu ir paprasysiu kad uzrasytu pas ginekologe.
Dariausi visus tyrimus kurie skirti nesciosioms ( viskas gerai parode). Po to dariau 3 tyrimus spec.centre irgi viskas gerai. O del tu duriniu skausmu kaip ir minejau gydytojos kiekviena sako skirtingai, tai kaip isiaiskinti nuo ko? Kuo pasitiketi? Kad vaikscioti pas privatu,neturiu tiek pinigelu.Man 23 metai. Tai siandiena eisiu pas akusere pasikonsultuosiu ir paprasysiu kad uzrasytu pas ginekologe.
ar dare gydytojos tyrimus?jei nepaslaptis kiek Jums metu, kad jau taip visi aplink sako, kad laikas 😀 kaip odeta pasake, blogos mintys materealizuojasi. Taigi jei norite pastoti, pirmu pirmiausia issiaiskinkite kodel duria, kokios gali buti priezastys. O kai jau planuose galvosite apie leliuka, jokiais budais negalvokite, kad jam kazkas gali atsitikti. Pasistenkite nusiraminti ir nuteikti save, kad viskas bus gerai. Pastosite, pagimdysite, vaikelis bus sveikas ir viskas bus gerai. Viena is priezasciu kodel sunku pastoti, gali buti psichologine. Pabandykite su vyru bent kelioms savaitems isvykti i kokia kelione, pailseti, atsipalaiduoti ir negalvoti vat kad reikia vaikelio cia ir dabar. Neskubinkite ivykiu ir viskas ateis savu laiku. Stiprybes 😀 Nepasiduokit blogoms mintims 😉
Is kur to optimizmo prisikrauti. Dar pagalvoju,gal tai viskas viksta del to kad su sveikata nera gerai (bent jau man taip atrodo) Nes jau antra savaite eina kaip man pilva pucia ir maudzia apacioje.Dar 'ten" (tuneliuke) buna duriu skausmas.Bet kai pasakau gydytojoms tai kiekviena kitaip sako,nezinau kuom tiketi.
lialia- as taip pat praradau 2 vaikucius, bet ir turiu 2😀 Nusiramink, naturalu, baime islieka, bet negatyvios mintys gali materializuotis, todel neleisk sau galvoti, jog pasikartos tas pats. Daugiau optimizmo.
As gailiuosi kad vis sakydavom dar ne laikas,dar ne laikas,o kai uzsimaneme neiseina :/ O sunkiusia tame kai dauguma zmoniu klausineja: turite vaikuti?o kada turesite? jums jau laikas! jau reikia susimastiti apie pagausejima! itt... Tas labai erzina,anksciau su juokais atsakydavome o dabar tik ir norisi kuo toliau pasiusti. Vaikuti treti buvo labai didelis noras pirma menesi po valymo, bet laikas turputuka uzgydo zaizda, tai jau nesitekiu kada,nu kada gi. Susitaikiau su ta mintim "kada dievas nuspres tada ir bus". 😀 Bet labai bijau kad ateity nepasikartotu kas buvo.
sweika mano buvo persileidimas 🤓9saw, tikrai sunku buvo nes esu jautri. man patare daktaras nelaukti lb ilgai, o po 5men pas mus pasibelde dukryte netiketai😀 nestumas praejo lb gerai db mums po saw bus 8men mes sweikos ir energingos😀
sveika, man yra taip buve. persileidau 6 nestumo savaite. Buvo sunku apsiprasti su ta mintim, bet tiesiog pakeiciau darba, kur reikejo daugiau apkrauti smegenis. Stengiausi kiek imanydama apie tai negalvoti. Kai nusprendeme susilaukti vaikelio nuo nelaimes buvo praeje 4 metai. Kai laukiausi visiskai negalvojau apie tai kas bus. As buvau isitikinusi, kad viskas bus gerai ir baimes vijau salin. Beje patarciau labai neskubeti su bandymais pastoti. Palaukite siektiek, kad ir organizmas atsigautu ir Jus pati. Cia mano draugiskas patarimas. Laikykites ir stiprybes Jums
Sveiki! Man buvo persileidimas. Kas nuo ko iki siol dar nezinau (bet bandau vis isiaiskinti). Saugojimosi rezimas jau pasibaige ir bandome vel pastoti, jeigu pastociau labai apsidziaugtume,bet man labai baisu kad vel neatsitiktu "tas pats". Ipac kai zinau kam buvo persileidimas didele tikimybe kad gali vel pasikartoti arba isvis nebetureti vaikuciu. Gyvenime esu jautrus zmogus,bet po to ivikio dar jautresne tapau.Nzn kaip atsikratyti tos mintes. Ar kam nors tai yra buve?