Nėščiųjų nelaimės

mergele35 06. Feb 2011, 21:05

stipros jus esat, pagarba

mergele35 06. Feb 2011, 21:05

stipros jus esat, pagarba

svarbiausias buvo jo palaikymas ir siaip visu artimuju-seimos...negaliu verkt diena is dienos,jik turiu dukryte del kurios laikausi

Labai džiaugiuosi, kad visos tokios stiprios, šaunuolės šaunuolėlės. O ir vyrus kokius turim, ane 😀

,na as kaune gimdziau,bet jis pas mane nebepasirode... gyd Gembeckiene, man i akis negalejo paziuret... na bet svarbu kad pats likimas sudeliojo mum taskus kur reikai 😀 o Dievas duoda isbandymus tik tiem kurie gali juos pakelti

Smagu girdeti,kad ne visiems taip liudnai baigiasi 😀labai dziaugiuosi del jusu 😀 ir mes Kaune visa laika su Gintautu bendravom,tai jis mums nieko nesiule tik pasake,kad blogai ir kad nieko negalim daryti,tik laikas parodys kaip viskas susidelios.o kai viskas atsitiko jis atejes i palata pasake,kad Dievas viska issprende ir kad mes dar jauni ir viskas bus gerai...jei ne vyras kuris visada buvo salia ir visi seima nezianu kaip buciau istverus

Smagu girdeti,kad ne visiems taip liudnai baigiasi 😀labai dziaugiuosi del jusu 😀 ir mes Kaune visa laika su Gintautu bendravom,tai jis mums nieko nesiule tik pasake,kad blogai ir kad nieko negalim daryti,tik laikas parodys kaip viskas susidelios.o kai viskas atsitiko jis atejes i palata pasake,kad Dievas viska issprende ir kad mes dar jauni ir viskas bus gerai...jei ne vyras kuris visada buvo salia ir visi seima nezianu kaip buciau istverus

urguciukas isivaizduoju ka tu isgyvenai☹ , man viskas buvo 7men ,kad dukrytes neva galvyte 10sav didesne ir kad neturi smegeneliu. nepatikejau... ir dabar jau beveik metukai kaip turiu grazia dukryte,su normalios apimties galvyte ir neturi jokiu psichiniu sutrikimu. turim galvytej sunta, net smegenu jungties defektas yra, bet tai mum netrugdo.... o del galvytes apimties ir visisko neigalumo kaune docentas Gintautas pasiule nutrauykti vandenukus nuo galvytes ir skatinti gimdyma.... turiu nuostabu vyra kuris mane palaike ir nuostabia seima, 😀 o dar kauno medikai nemate mano dukrytes galunu, nors kai gime desimt kartu perskaiciavom ir turim visus pirstukus 😀

uzuojauta☹kaip gaila.laikykimės.ma exoskopas parodė berniuka,bet gimė mergytė-labai,labai panaši i tėtį.tikiu,kad angeliukai kurie dabar danguje atsius mums sveikus ir grazius vaikucius...

Sveikos,ilgai galvojau ar rasyti...nors ir labai sunku,bet stengiuos kuo maziau apie tai galvoti,vis vien maziuko nebeprikelsi....maziukas buvo ilgai planuotas ir lauktas,net galvojom,kad negalim tureti,bet staiga dvi juosteles 😀buvom patys laimingiausi,gimdymo data nustate 2011 02 13 😀 atsokom vestuves,jauciuosi puikiai o ir gydytoja kas menesi ta pati sake,kad viskas kaip is vadoveliu viskas lb gerai.po truputuka pradejom pirktis daiktelius.pasake,kad turesim dukryte,dziaugsmo buvo pilni namai😀vienai pazystamai sake kad tures mergyte bet gime berniukas,kitai taip pat apsiriko,tai nusprendziau nueiti pas kita gydytoja,o gal ir musu apsiriko?nuejom su vyru i echo,jam tai buvo pirmas kartas,nes kiek dare iki tol buvo isvykes.atsiguliau,ekranelyje pamatem savo maziuka,vyrui pilnos akys asaru,dziaugsmo aisku ir tada kai perkunas is giedro dangaus gydytojas pradeda klausti ar viskas buvo gerai kai pries mnenesi dare echo ar nieko nesake gydytoja?nieko,sake viskas puiku...ir tada pradeda sakyti,kad galvytes apimtis yra daug didesne nei turi buti,musm buvo 6men o galvyte jau kaip 8men,ir kad visiskai nemato smegeneliu...dar pasake kad laukiames berniuko,ta akimirka atrode,kad laikas sustojo...nieko nebemaciau ir nebegirdejau,vyras paeme siuntima rytdienai i kauna ir isvede mane is kabineto....aisku visa naktis buvo bemiege,apsikabine praverkem su vyru ir ryte isskubejom i kauna,dar buvo vileties,gal dar viskas bus gerai,gal apsiriko gydytojas,deja....i apziura atejo 2docentai,gydytoja lgai dare echo ir patvirtino,kad maziukas visiskai neturi smegeneliu...pagulde i skyriu,kad paimtu is vaiko virksteles kraujo ir padarytu kraujo kariotipo tyrima,po 2dienu paleido namo.ir pasake kad nieko nepadarysi toks likimas ir kad neaisku ar jis isgyvens dar 3men ar mirs gimdymo metu o jei ir isgyvens tai bus visiskas invalidas...namie buvo vien asaros,vis klausem kodel mums taip,juk sitaip laukem jo...ryte pajutau,kad nebejauciu judesiuku susiskambinom su gydytoja ir liepe kuo greiciau atvaziuoti i kauna,nuvykus padare echo ir pasake kad vaikelis mires ir kad turesiu pati pagimdyti,gimdziau lb sunkai 3paras,vyras visada salia buvo ir matydamas kaip kankinuosi prase kad darytu cezari,visu gydytoju buvo kategoriskas ne.po3paru pagimdziau 1050g ir 43cm berniuka.kadangi nebuvo jokiu komplikaciju kita diena isleido namo,atidave ir suneli pasilaidoti,dabar jei man kas duotu maziuka isbuciuociau visa,bet tada neisdrisau paimti i rankass ir vel paguldyti i karsteli...mano mama mate musu angeliuka tai sake butu visas i teti 😀 pavadinom Arijumi,nes vyras visada sake,jei bus berniukas tai tik Arijus 😀lb sunkiai sekesi isgyventi pirma menesi net negalejau is lovos atsikelti...bet padedama vyro ir visu artymuju sugebejau atsistoti ir galvoti apie ateiti,lankomes pas genetika,del ateities ir tikimes kad musu angeliukas Ariukas atsius mums broliuka ar sesute😀

labas😀gaila,kad vis daugėja mamyčių su tokia pačia lemtim...gaila,kad čia susitikom,bet čia galėsime pasiguosti viena kitai...Vinke,o dėl ko sustojo širdelė dar pilvelyje?

Užjaučiu visas iki vienos, 😘 suprantu, kokį stresą, liūdesį ir baimę teko patirti. Pati tai patyriau...
Turėjo gimti mažytė, miela mergytė. Ligoninėje mane paguldė, peršvietė pilvą ir kai pažiūrėjo į kūdikį, seselė kažkaip sutriko, pasakė palaukti ir nuėjo pakviesti gydytojos.
Gydytoja irgi nustebo, vis bandė priartinti vaizdą. Aš, neištvėrusi, paklausiau: "Kas buvo? Kas negerai?", o gydytoja pažiūrėjo į mane nusivylusiu žvilgsniu. Mano širdis ėmė plakti dar stipriau, tiesiog daužytis, rankos ir balsas drebėjo: "Kas mano spirgeliui?" paklausiau. Tačiau gydytoja tylėjo. Prisėdo šalia ir užjaučiamai pasakė: "Deja. Vaikelio širdis sustojo. Labai užjaučiu." Man akyse susitvenkė ašaros, bet bandžiau laikytis, norėjosi rėkti, klykti, spardytis ir daužytis. Tačiau prisiverčiau nusiraminti. "Su vyru pabandysime dar kartą..." kaliau sau į galvą. Tačiau gydytojai išėjus pratrūkau raudoti, iš visos širdies.
Žinau, koks tai jausmas ir daugiau to patirti nenoriu. Nė už ką.
Svarbiausia, kad vėliau man kilo toks protrūkis, ėmiau sau kalti į galvą, kad tai aš kalta, kad aš nužudžiau vaikelį. Nebevalgiau, nebegėriau... Nebekalbėjau. Tai buvo siaubinga. Vėliau vyras mane kažkaip išgydė, rodė daug meilės, šilumos, užjautė ir visada buvo su manimi. Dėkoju savo mielam vyreliui, kad jis buvo ir yra, ir bus šalia. Mylės. <3 <3 <3
Užjaučiu jus visas. Neliūdėkit, būkit stiprios. Mes visos esame sujungtos šia problema, palaikykime viena kitas, juk žinome, kaip baisu būti paliktai vienai..☹

Visa širdimi tikiu, kad Dievas tikrai yra, manau vaikelių netekom, todėl, kad jie būtų buvę pergeri šiam pasauliui, todėl tapo angeliukais, gal dar ir todėl, kad palengvintų mūsų tolimesnį gyvenimą, juk taip arti Dievulio, pakužda "Padėk mano tėveliams". Nei kiek neabejoju, kad tai jis paprašė, kad Dievulis mums atsiųstų naują gyvybėlę.
O daktarų yra visokių, kaip ir bekuriame kitame darbe, vieni pašaukti tam darbui, kiti dėl gerų pinigų dirba, tik va jie su gyvybėm žmonių žaidžia, sutinku, tokie senai turėjo mažų mažiausiai kalėjime sėdėt, bet... Daug ką norisi pakeist, kad ir tas teisingai savo darbą dirbtų ir anas ir už klaidas atsakytų, bet... Žinot, o aš tikiu, kad neveltui sako, kad lazda du galus turi, juk ateina toks laikas, kai už viską būna atlyginta.
Kaltinau ir aš Dangų tada, bet nuo to geriau nesidarė.
Kiekvienam duoda tiek, kiek pakeliam, pasidžiaukim, kad esam stiprūs, ir visgi tiek gerų žmonių pasauly, nevien blogų.
To kas buvo mes nepakeisim, nubrauksim ašaras prisiminę ir gyvensim toliau, tik būtinai su šypsena ir gražiom mintim, neverti jie net mūsų pykčio (daktarai).
Jei tik labai labai tikėsim, viskas tikrai bus gerai, auginsim vaikučius sveikus kaip ridikai, turėsim ne vieną, bent po du, kad jiem smagu būtų augti.

mano atveju tai gydytojai rizika darė.juk daznai buna,kad po inkstu ligu angeliukai arba neisgyvena arba lieka netokie kaip visi....sitiek vaistu pumpuoja,tai kurgi jau nepakenks..is vandenu zalia kose pasidare ir patys poto pasake,kad tik nuo vaistu tokie vandenys...o jie rizikavo gyvens gerai-neisgyveno-nu,ka padarysi-buna ir baisiau taip mane ramino...yra gydytoju geru-mano pirmaja irgi santariskese istrauke i gyvenima,bet ji ir pati labai kovojo del saves..o dabar mes sveikos jau 6 metus skaiciuojam...tikime,kad 2 angeliukai musu danguje,mums atsius broliuka arba sesute...

Visom mamytem kurios papsipasakojo stiprus apkabinimas 😘 jus esat labai STIPRIOS IR IPATINGOS JEI DIEVULIS JUM TOKI ISBANDYMA PATIKEJO... Mes turim 4men suneli, aciu Dievui nestumas buvo ramus!

Man panasiai buvo mano sunui buvo pazastyje limfmazgis sukiles ir per operacija sustojo sirdele sunus isbuvo 2sav.renimaciniam,aciu dievui kad jis norejo gyventi ir dabar jam 9metai eina mes svenciam du gimtadienius

taip ir didutė gimė 4,450 ir 55 cm...

ir vaikutis jau buvo isnesiotas...

O vaiku daktarės man papuolė antakalni tai apsaugok dieve...pirmoji atejo,isklausinejo kas kaip...o poto su tokiu pykciu,lyg as savo vaika zudziau pasakė trumpai-melskis,nes vaikas kritines bukles ir neisgyvens...kita atejo irgi trumpai-nen orit pakrikstyt,nes neisgyvens-as sakau-jokios vilties>ž?o ji nusiprunkste-stebuklu buna -man atsako.tik gera buvo doc. is santariskiu ji viska risliai paaiskino ir dar uzjaute..as suprantu,kad tai ju kasdienybe,kai vaikuciai mirsta,bet juk pati esi zmogus,mama...o taip kitoms mamoms pranesa apie ju brangiausiu zmogeliukus...labai priklauso pas koki gyd,papulsi

baisu... buna visokiu baisiu atveju... ir nereikia smerkti kaip kiti mazu gimdymo namo, o pvz kad jau klinikose kokiose bus kitaip... zinau jau ne viena atveji kaip ir tose klinikose numirsta pilvelyje leliukai, o jei taip atsitiktu mazose gimdymo namuose manau tuoj butu apkaltinti gydytojai neismanymu.... (pvz pazystamai klinikose 4 val stebejo pilvuka,nes atvaziavo su nusiskundimais kad judesiu nejaucia, kol dingo tonusai, o tada jau pervelai isoperavo kai mire)...

Zinote,jie tai i viska ziuri kad jiems neimotais. Kartais paziuriu i tuos daktarus tai jie man kaip kanibalai. Jokio zmogiskumo.Kaip man tasitiko nelaime prieme apziurai ginekologas (tai buvo 5 ryto savaitgali) tai mane apziurinejo per echo vos pramerkes savo akys,man toks jausmas susidare kad jis dar miega. Poto nuejo rasyti poperiuko o as stoviu kraujas varva kaip is kibiro,kelnes kraujotos,i batus kraujo nutekejo, o jis man sako priseskyte,man akys ant kaktos vos neissoko: sakau kaip as galiu prisesti kai tuoj nukraujuosiu visai. Tai jis tada tik atsibudo ir nuvede i palata.

as taip pat negaliu nekaltinti mediku, nes jie kartais pasielgia neapdairiai.... kaip ir lauros atzvilgiu, ... nejau galima atleisti tarkim medikam kurie man 31savaite siule traukti vaiko galvytes vandenis ir skatinti gimdyma, nes vaikas be smegenu... jie neisitikine neziuredami i manov isus israsus nusprende kad smegeneliu nera!!!!! zeme slydo is po kojom,gerai kad vyras buvo salia ir mano artimieji kurie mane palaike.... o viso to pasekoje dukryte gime su visom smegenelem, tai jei buciau leuidus nutraukti,butu mano mergaite nuzude!!!!

Sveika vikma.o as kartais pagalvoju,kad dievo nėra,jeigu jis būtū ar leistu sitaip kenteti mamoms.as pati isnesiojau iki 39+4 d dukryte,bet deja ji neisgyveno.ir kaip nekaltinti daktaru,kurie vienai duoda rinktis ar gydytis inkstus ar gimdyti 7men.o manes niekas nepaklausė,apkaisė slangais is vidaus ir isorės,3 savautes pumpavo vaistais,linksedami galvomis,kad viskas bus gerai,nekenkia tai vaikeliui...o viso to rezultatas zalia kose,kurioje vaikas gavo infekcija ir dusdama jos tiek pritrauke i plaucius,kad gime su plauciu uzdegimu..neisgyveno nė paros....

Dar Ingutei noriu patarti nusiraminti. Jei nebuvo, tai galėtų nueit išpažinties, vyras taip pat, tada ant širdutės būtų ramiau. Tikrai nesu kokia davatka, tiesiog, po tokių išgyvenimų pradėjau daug ką kitaip vertinti. O ir vaikelį pilvelyje reikia nešioti be pykčio, be skausmo, tik su gerom mintim ir šviesiais jausmais, žinau, be galo sunku, bet reikia pagalvot apie mažą gyvybę, ką jai gali duoti, negi tik tą begalinį skausmą, tikrai ne.
Kas dėl mišelių, tai mes, pasitarę su kunigu, užpirkom 3 mišeles už visus giminės mirusius ir laimingą vaikučio ėjimą į dangų.

Sveikutes. Apturėjom ir mes nelaime ir kas keisčiausia, tik tada pamatėm, kiek daug tokių nelaimingų žmogučių, kitiems net neviena vaikuti teko laidot ☹
Mums visa tai nutiko 2010 m liepa (34sav nėštumas), ligoninėn paguldė dėl smarkaus sutinimo, tiesą sakant net į galvą nešovė, kad tai jau taip blogai. Tai va, lašino mums lašalines, sakė, kad turi pramušti, bet sutinau dar labiau, sukilo kraujospūdis ir išsiuntė mus į vieną iš didžiųjų miestų. Pamaniau, kad va ten mums tikrai nieko blogo nenutiks, juk ten tokius didelius ligoniukus išgydo, tai mums tikrai bus saugu. Kai nuvažiavom padarė daug tyrimų, apžiūrėjo kėdėj ir pasakė, kad gimda jau darosi. Mums ir taip būtų tekę gimdyti, t.y. būtų darę c.p., dėl to, kad vaikutis gali mirti dėl mamo aukšto spaudimo ir tinimo, bet sakė kad jau darosi tai ir pagimdysi. Daktarai nutarė gimdyklą ruošt ryte...
Deja, ryte buvo pervėlai... Mūsų vaikelis mirė, apsivyniojusi virkštelė 3 kartus aplink kojytę užsiveržė, kilo daug klausimų kodėl nematė, ar matė, gal nekreipė dėmesio. Sūnelį laidojom mano gimimo dieną.
Skaudu tai prisimint, nebežinojom kaip gyvent, o ir nelabai besinorėjo. Gyvenom tik viens dėl kito. Turiu nuostabų vyrą, be kurio tikrai būčiau neištvėrus, geriausią pasaulyje mamą, kuriai iki šiol neišdrįsau pasakyt AČIŪ, kad buvo šalia ir dar daug gerų žmonių.
Todėl, mamytės, kurioms tai nutiko, noriu palinkėt nepalūžt, stenkitės nebūti vienos, kalbėkitės, bendraukit ir suimkit save i rankutes, nes Dievulis duoda daug išbandymų, gal net bausmių, nepalūžkit, nes nei jums nei artimiesiems, ypač vyrui, o gal ir vaikučiams, jei jau turit, nuo to geriau nebus, nusitempsit ir juos kartu. Neneigsiu, negalėjom ilgai su vyru žiūrėt į vaikus, ypač leliukus, bet jis mane tempė iš namų, stengėmės kuo dažniau išeit, pas draugus, ar į kokius renginius, važiavom prie jūros.
Tiesą sakant man dar padėjo literatūra, kalbėjausi su kunigais, lengviau ir aiškiau pasidaro (beja, tai kunigas griežtu balsu man, visai nusiverkusiai, pasakė: "Suimk save į rankas, negi vyrą nori prarasti, tu turi jam būt atrama kaip ir jis tau." Žinokit, tai privertė susimąstyt ir susiimt ir esu jam už tai dėkinga).
Mums taip pat daktarai sakė, kad geriau palaukti pusę metų. Bet pasitikrinusi ar viskas pilvelyje susitvarkė, pradėjom su vyru gyventi normalų gyvenimą, nesisaugodami. Dabar jau 24 savaitės, laukiamės antro sūnelio, tiesą sakant sunkoka, nes kas buvo iš gyvenimo neištrinsi, visko bijom, pergyvenam, bet nepamirštam džiaugtis ir Dangui dėkoti.
Taigi dar kartą sakau nepalūžkim, tiesiog taip turėjo atsitikt, Mūsų angeliukai saugo mus dabar danguje, jiems ten geriau.
Beja, nelaikykim pykčio daktarams, nei mums bus lengviau, nei jiems bus blogiau, blogiau tik mums patiems.

Skaitau ir netikiu savo akim!!!!!!!! Tai ka povelniu tie daktarai ziuri? Tikrai i teisma paduociau. Inga,o kur tu gimdei?

ten turejo buti sprandas ohoho 😀

inga, labai graudi tavo istorija, bet Dievulis tau atsiuncia kita angeliuka 😀 buk stipri.
As ir siu metu liepa sulaukiau savo sunelio. Labai dziaugiuosi kad pasirinkau krikscioniskuosius gimdymo namus. Man dare cezari, galima sakyt mano prasymu, nes vaisius buvo nemazas, pagal eko rode netoli 4,5kg, ir gyd leido man pasirinkti ar bandyt gimdyt, ar cp, tai as prasiau kad iskart darytu cp. Labai keista kad tavo vaikelis buvo toks didelis ir nedare is anksto cp. Man gydytoja visada sakydavo kad nemazas vaisius, likus savaitei iki gimdymo, as nuejus pas ja sakau - vis sakot kad nemazas, tai kiek jis sveria, kodel kitoms del didelio vaisiaus daro planini cp. Aisku iskart gyd suregavo nekaip sako - tai ka, nori kad tave pjasutytu. sakau - nenoriu bet jei vaikas sveria kokius 5kg tai geriau jau mane pjausto nei per gimgyma traumuotu. tai paskui su echo ismatavo ir sutarem del cp. Aciu, nuostabiai gydytojai pas kuria lankiausi visa nestuma, ji man ir dare cp. Po operacijos pati pasake kad tikrai buciau sunkiai gimdzius, nes sunus 52cm, svere 4122g, galvytes apimtis nemaza kaip sake sprabdas ohoho 😀 Taigi manau lb daug kas priklauso nuo gydytojo pas kuri lankaisi, ir nereikia bijoti sneketis ir prasyti, to kas tau atrodo geriausia.

inga, tavo angeliukas jus saugo ir globoja is virsaus 😉 ir dziaugiasi kad tures sesute ar broliuka 😉 tik nesigrausk kad nepamatei, gal tau kaip tik tai dabar i nauda 😀

aciu uz jusu palaikima 😘