Sunku nupasakoti, kas vyksta tarp mūsų su antra puse. Auginame metukų nuostabų sūnų. Tiksliau auginu jį viena, nes kad ir gyvenant po vienu stogu, sūnaus tėvas man tiesiog piktybiškai nepadeda:( sunku nupasakoti situacija, nesinori rasyti romanų, bet jau kokį pusę metų gyvenimas drauge nebemielas ir varginantis... amžina kova su vėjo malūnais. Nei geruoju nei bloguoju neprisiprašau pagalbos buityje, prie vaiko. Apie dėmesi sau, gera žodį nebekalbu. To nėra. Miegame atskiruose kambariuose. Visais civilizuotais būdais, dingus kantrybei ir nevisai, meginu šnekėtis, dėja rezultato nėra :( nes su manimi nekalba... Jis dirba, nesikeikia, nesimuša, naktimis būna namie, bet yra šaltas ir viskam abejingas... esu dudeleje nevilty, nebežinau ka daryti, kaip ''prisibelsti'' iki jo. Ne vieną syki sakiau: esi laisvas, jei nebenori, nebemylu-nelaikau... bet neišeina, o toliau savo abejingumu ir nepagarba mane žudo. Nors is žono atrodo idealus vyras. Kaip pasiliekame dviese vel abejingumo siena... Nežunau ką daryti. Esu pasimetus. Juk isiskirti lengviausia... tuo labiau mes nevedę. Bet jaučiu nežmonišką atsakomybę prieš sūnų, todėl kenčiu, bet kantrybė jo tinginystėms ir šaltumui baigia išsekti. Vis labiau nebenoriu susitaikyti su tokiu savo gyvenimu. Ką man patartumete, mano ašarų pakalnėje? ;(
Man laba patiko,Laurutes komentaras....(nesitiki,kad Eimis toks)☹ cia jai geriau paskaitysim tarp eiluciu,suprasim,kad sis zmogus jau dabar apgaudineja,nebe tik save,bet ir savo moteri,,,,Jei jau jis turi noro prie svetimu vaidinti gera mylyma ir mylinti vyra-kas apsivercia tada likus dviese????...nerandu atsakymo-gal jis pats toks verstaskuris,,,Labai atsiprasau taves Sigut uz ta zodi,jai izeidziau tiesiog labai,labai gaila taves paliko-tiek zinoma tave ir tepazystu,bet negaliu patiketi,kad tokiai graziai,mielai,nuosirdziai(jau nebe mamytei issireiksiu),bet MOTERIAI-taip siuo metu nesiseska☹ viskas tavo rankose,mergyt,tikrai negrauzk saves ir gerai susideliojus visus taskus padaryk isvadas,ar verta del Augucio tau aukoti ir paminti savo visus moteriskuosius ego???Juk sunelis uzauges tikrai uz tai tau nepadekos,jai dar pavyks gerai issiauklet dar ir bart nuo jo gausi😀
LAIKYKIS!!!😘
negaliu ir as nepakomentuoti. manau, kad tokie dvieju zmoniu santykiai kaip reginos niekur nenuves. Siltu jausmu nebera, gryna kankyne. Jus ne vieni kuriems taip atsitiko, daug tokiu poru yra, o issiskyre manau tampa tik laimingesni, nes tada atsiranda galimybe kurti gyvenima is naujo, gal si karta jau geresni.
daivute,nu ar ne mazi vaikai tie vyrai?dieve dieve,uzsigauna verkia labiau nei vaikai 😃
tai ir sakau,vyrai kaip mazi vaikai.begi begi,skalbi,verdi,namus kuopi,su bliudais lakstai,kad tik pavalges,kad ne alkanas..pareina namo vos kojas vilkdamas,ir masaza nugarai padarau ir paglostau..negaliu sakyti,mano vyras geras,bet oziu ir principu pilnas..
deja mes su vyru irgi nemokame kalbetis,o jai pradedam kalbetis tai labai susipykstame☹ mes miegame tame paciame kambaryje bet as specialiai guldausi dukryte pas save kad vyras nesiliestu prie manes, nes as to nenoriu, jauciuosi salta, o ir myletis nenoriu, negaliu sakyt kad jo nemyliu bet daug yra priezasciu del kuriu atsalau nuo savo vyro, beje taip jau tesiasi gal apie metus
trupampai papasakosiu savo istoriją,su pirmu vyru susilaukiau3 vaikų,jis nuolat mane mušdavo,kabinėdavosi,aš bijojau likti su 3vaikais viena todėl nesirįžau skirtis,be to neturėjau kur eiti,o kai sužinojau kad turi kitą,išmečiau jį tą pačią minutę,o jis neprieštaravo išėjo,nes matyt labai įsimylėjęs buvo,po jo išėjimo aš tarsi atsigavau,nes 7m.gyvenau baimėj ir strese,sutarėm kad butas lieka man ir vaikam,išeidamas nepaėmė nė vienu daikto,ir padėjo ir dabar padeda rūpintis vaikais,o as prieš 5m.sutikau žmogų kuriam rūpiu aš ir mano vaikai,dar susilaulkiau dukters,todėl Sigute patariu,gerai pamastyti ar aplamai tau reikia tokio vyro,labai abejoju ar viskas susitvarkys,dažniausiai taip nebūna.EsiGRAŽI,KŪRYBYNGA NELEISK KAD KAŽKAS NUODYTŲ TAU GYVENIMĄ,SUPRANTU KAD SUNKU PAKREIPT VISKĄ KITA LINKME ,BET JEI NIEKO NESIIMSI BUS DAR BLOGIAU,LAIKYKIs!
Tai va, todėl kaip kurie žmonės jau geriau ne savo artimajam išsišnekės, bet kažkam svetimam.Todėl ir gal šiuo atveju geriau būtų kreiptis į psichologą.Gal vyras nedrįsta išrėžti visko į akis, bet pašaliniam pasakoti gali būtų lengviau.Nežinau, kokia ten pas jus situacija.Tu pati žinai, kokie veiksmai gali rodyti kad, kaip tu sakai, nemyli, negerbia.Kitas dalykas, mes, moterys, į viską žiūrim per kitą prizmę, sureikšminam ir pan.Gal jūs turit bendrų draugų?Pasikalbėk su jais.Gal jie sugebės "patraukti jį už liežuvio" arba gal kuris numano, kas jam darosi.Ir dar, įdomu,kiek laiko ši situacija tęsiasi.Nes jeigu neilgai, tai, manau, reik pralaukti šį sunkų periodą.Nes kartais gali žengti tokį žingsnį, kad vėliau gailėtis gali tekti.Bet vėlgi, jūs tik patys žinot, kiek rimtai tas viskas vyksta
Reginut zinai paskaiciau as komentarus visus ir tavo islieta sirdy, nezinau tikrosios situacijos jusu seimoje, bet manau kad pas jus yvyko didelis kivirzas seimoje, o ga ne vienas kol galiausei privede prie to kad pradejote atskirai miegoti, uzsispyret ir kury laika laikete vienas kitam pykty kol galaiusei isaugo viskas y jo abejinguma tau nors dabar jau norite taikytis bet isdidumas neleidzia,o gal tu miegi su vaiku ir jis pasijuto nereikalingas ir atsumtas? jo po gimdymo neprisileidai, o vyrama sexsas labai svarbu, kartais reikia pasiaukoti tam kad geri santykei butu, nes jei jis taves nemyletu tai manau negyventu su tavimi, nebent neturi kur eiti, vyrai nera tokie padarai kaip mes kurie aukotusi, mes ilgai galime isbuti be ju bet ne jie be moteru, ta prasame....😀 taigi gal cia jusu abieju artume ta problema yra? seimos isaugojimas: tai nera zeminimasis prie vyra ir bet kokie tavo veiksmai ir darbai ta linkme bus pateisinti,( cia mano dosje)
hmz... o kaip tas abejingumas ir nepagarba pasireiskia?
zinot mielosios db mastau..gal vyrai sutverti atlikti savo reprodukcine funkcija,o paskuj parazituoja kaip tranai?ar mes pacios is ju per daug reikalaujam?kokia ta vyru psichologija?is kitos puses jei zmogu myli,stengiesi jam visame kame padeti,palaikyti,uzjausti..o jei nemyli zmogaus,juk buni abejingas jam..
regina - mano situacija ta pati.tik maniskis da girdi ka sakau jei sakau tai su asaromis,ta diena angeliuukas,mane myli man gera zodi pasako,zaidzia su vaiku,bet kita diena ar dar kita diena vel tas pats ☹ kai tik susitaikom sneka jis apie anttra vaika...as ir antro noriu bet tuo paciu ir baisu kad ne tik vienu turesiu rupintis viena,bet dar bus ir maziukas,jau dabar priekaistauja kai valgyt jam gryzus is darbo nepadarau ☹ sunku seip ka man is savo puses tau patart tik tiek kad suprantu tave (h)
daivute,bet kaip suprantu miega atskirai ne sigos iniciatyva..o sigut,augustinas miega lovyjeje naktimis ar lovoje su tavimi?
nznau ka ir pasakyti..kazkaip nesitiki,kad eimis taip...
tikiuos,regina,kad isspresit sia problema.Viskgi negalesit taip gyventi nuplat nes isprotesi☹
as ir manau kad nebemyli, net nebegerbia. kita kazin ar turi, nes nenaktineja, bet cia nezinosi. o del pasikalbejimo sunkus varijantas, nekalba. arba kartoja senai man zinomas ir girdetas frazes
divka,cia tau pritariu visai 200% bet yra tokiu vyru,kuriu neprakalbinsi.tyli kaip zeme pardave ir viskas.sakau savo vyruj,jei kada sutiksi kita moteri,ar tiesiog nebebusi laimingas su manim,ateik tiesiai ir pasakyk.nesislepk,nevaidmainiauk.ateik ir viska pasakyk.zinau,kad skaudes,bet geriau tiesa,nei melas.
Labai geras vaistas-tai išsikalbėjimas.Pati tai stengiuosi daryti, kad ir su riksmais.aisku,stengiamės visokeriopai kad dukra to negirdėtų.Nors vaikas jaučia.O aš labai nenorėčiau vaiko atskirti nuo tėvo,nes geras žmogus yra.gaila...
gal as ziauri,duok dieve kad laaabai klysciau ir nusikalbeciau,tiesiog manau,kad jis tiesiog nebemyli...nerandu kito paaiskinimo...tikiuosi,kad klystu.
giedra,tai ir sakau,buti kartu vien del vaiku nera prasmes..ka tie vaikiukai mato?o matyti besipykstancius tevus malonumas menkas.bet juk yra budu issaugoti seima,pvz lankantis pas psichologa.bet esu tikra,kad eimis neitu..sunku kazka patarti is sono,nes tik 2zmones gali issiaiskinti savo santykius.
Pas mus irgi panasiai.Buna riejames ir neaisku del ko.arba tiesiog tylim.Zinau, kad kitos tikrai neturi, bet jis lb uzdaras
Tikrai, situacija nepavydėtina.Pas mus šeimoje kažkas panašaus rutuliojosi,bet čia labiau iš mano pusės buvo abejingumas.Aš visame kame kaltinau pogimdyminę depresiją, nuovargį ir pan.Šioj situacijoj, manau, reiktų jums abiems susitikti su psichologu.Aišku, gali būti, kad jis nenorės ir pan.Bet jeigu norės išsaugoti šeimą, tai sutiks.O jūs bandėt išsipasakoti vienas kitam,nes nors ir su barniais, reikia išsilieti kas ant širdies guli.Tada tikrai aiškiau ir lengviau būna...Stiprybės tau...
na as manau kad kitos jis galbut neturi Ruta, jei sake kad naktim buna namie ir pan... bet kas cia zino kaip yra. jis zinoma tik pats geriausiai viska zino ir supranta. o gal jam paciam kas nors negerai? vyrai juk uzsisklendzia savyje daznai ir nieko nebenori depresuoja patys sau?
laurike na zinai, kai vaikai mato tevu kivircus ir toki abejinguma vienas kitam vargu ar jie labai patenkinti. vaikas nepasakys aciu mama kad islaikei man teti toki.
o kaip jis su paciu vaiku elgiasi idomu?
sigute,kol patars psichologe,tai truputi sureaguosiu.vis delto esam pazistamos.as visada UZ SEIMA.Esu pries skyrybas(net jei nera santuokos),jei tik galima pakeisti esama situacija.BET...tik po to,kai visi budai issaugoti seima jau ismeginti,buti kartu del vaiku nera prasmes..idomu bus paskaityti psichologes komentara.
Regina,gal jis kitą turi?
Jooooo, cia jau problemele.Net nezinau ka ir patarti, gal atsiras mamu, kurios yra patyrusios tai.Jos geriau zino.Mano situacija kiek kitokia yra.Bet mes su vyru pasikalbam ir viskas tvarkoj.
Tiesa, savaitei buvau išvykus atostogoms viena su vaiku. Sąmoningai- nrėdama pabūti atskirai vienas nuo kito. Mums per tą laiką pirmas parašė gal tik porą kartų, o tikėjausi atvirkščiai... jog pasiilgs. Dėja dėja, gryžus namo vėl užgriuvo dar didesnis abejingumas
Sunku nupasakoti, kas vyksta tarp mūsų su antra puse. Auginame metukų nuostabų sūnų. Tiksliau auginu jį viena, nes kad ir gyvenant po vienu stogu, sūnaus tėvas man tiesiog piktybiškai nepadeda☹ sunku nupasakoti situacija, nesinori rasyti romanų, bet jau kokį pusę metų gyvenimas drauge nebemielas ir varginantis... amžina kova su vėjo malūnais. Nei geruoju nei bloguoju neprisiprašau pagalbos buityje, prie vaiko. Apie dėmesi sau, gera žodį nebekalbu. To nėra. Miegame atskiruose kambariuose. Visais civilizuotais būdais, dingus kantrybei ir nevisai, meginu šnekėtis, dėja rezultato nėra ☹ nes su manimi nekalba... Jis dirba, nesikeikia, nesimuša, naktimis būna namie, bet yra šaltas ir viskam abejingas... esu dudeleje nevilty, nebežinau ka daryti, kaip ''prisibelsti'' iki jo. Ne vieną syki sakiau: esi laisvas, jei nebenori, nebemylu-nelaikau... bet neišeina, o toliau savo abejingumu ir nepagarba mane žudo. Nors is žono atrodo idealus vyras. Kaip pasiliekame dviese vel abejingumo siena... Nežunau ką daryti. Esu pasimetus. Juk isiskirti lengviausia... tuo labiau mes nevedę. Bet jaučiu nežmonišką atsakomybę prieš sūnų, todėl kenčiu, bet kantrybė jo tinginystėms ir šaltumui baigia išsekti. Vis labiau nebenoriu susitaikyti su tokiu savo gyvenimu. Ką man patartumete, mano ašarų pakalnėje? 😥