Sveiki, Gyvename jau ~3metus su vyro mama per tą laiką susilaukiau dviejų dukrų, tačiau aš su ja labai nesutariu. Vyras tolimųjų reisų vairuotojas, taigi labai mažai būna namie, o kai grįžta nemato kokie mano santykiai su jo mama, tiksliau pamato labai mažą dalį. Kai grįžtu namo, aptinka depresija, baimė. Dėl to, kad ji stebi viską ką aš darau. pas mane net draugai negali ateiti, tiksliau bijo, kad nepradėtų liežuvauti ji visam kaimui. Jaučiuosi nelaiminga ir niekaip nesugebu įtikinti vyro, jog kraustytumėmės kur nors kitur. Jis vis man prieštarauja, o aš jau nebegaliu taip gyventi, jo mamai 73 metai, man 20, ji man galėtų būt močiute ir aš neturiu apie ką su ja šnekėtis. namuose trintis. Ji mane stebi kaip per padidinimo stiklą. Su vyru net pasipykti negali, nes tuoj sužinos visi aplinkiniai, todėl, kad kaip sakoma ji neša visas "šiukšles" iš namų. Nebežinau nei kaip elgtis, norėjau išeiti ir, kad jis pasirinktų arba aš arba mama, bet pamąsčiau, jog taip negerai ir neįsivaizduoju ką jis pasirinktų.. Tačiau aš taip kentėt jau nebegaliu, realiai tai mes net mylėtis negalim, nes mama bet kada gali užeiti į mūsų kambarį. kaip jį perkalbėti atsiskirti nuo mamos ir gyventi atskirai, jei su juo kalbuosi viskas atsimuša kaip į sieną. paklausia kuo tau nepatinka mano mama, aš jam argumentuoju, tačiau jis labai ir dėmesio nekreipia. ir vėl tas pats. padėkit nes aš jau neįsivaizduoju ką ir daryti.
Tai tas ir yra, kad ji turi iš viso 4vaikus ir visi tam pačiam kaime gyvena. Su jos dukra mes bendraujam, tai ji pati sako, kad su mama nepagyventų, sako tikriausiai tą pačią dieną išvaryčiau.
Sveika. Jei vyras tikrai myli, pritars, kad reikia atskiro gyvenimo. Suprantama situacija, dėl anytos amžiaus. Mes ir dar jauna šeima, ruošiamės atskirai išeiti, tuomet savi namai, sava virtuvė, sava laimė ir bėdos, tad tikrai, jums geriausia išeitis išeiti atskirai, o ir glaimybė manau tikrai yra, jei vyras į reisus važinėja, tad jokių kliūčių nėra. Aš už tai, kad kiekvienas turi gyventi savo gyvenimą. Plius, juk supratau, kad ne vienas sūnus, lai ir kiti mama rūpinas.
Aš jam sakau, kad nenoriu gyvent nei su tavo tėvais, nei su savo. Aš sugebėjau nuo mamos išeiti, o jis niekaip nesugeba. Vieną kartą trūko kantrybė, tai aš jam pasakiau, kad man keista kaip jis dar jos į reisą neišsivežė.
Tada jis turetu suprasti tave, kad tau su jo mama gyventi taip pat sunku, kaip ir jam su tavo mama butu. Pasiulyk jam tai bent jau isivaizduoti
Aš žinau, kad jam blogai būtų, jei jis pas mano tėvus išsikeltu, todėl , kad jis su mano mama taip pat nelabai sutaria, kai jie susitinka pastovūs ginčai, net mane supykdo jie abu, o tėačio neturiu, mama su mano patėviu gyvena, o jo šiuo metu nelabai namie būna. Tai jam su mano mama karas būtu manau.
Laukinesirdis,gal ir gerai butu tau su vaikais ir vyru pagyventi pas tavo tevus.Tada jis suprastu,kaip tu jauteisi gyvendama su jo mama.Ir galbut tada priimtumete sprendima gyventi atskirai nuo tevu,o pas tevus geriausia tik i svecius atvaziuoti😉
tai taip geriausias variantas yra gyventi atskirai bet jei nera tokios galmybes tai jau geriau gyventi pas savo tevus negu pas vyro ir kesti tas nesamones.
laukinesirdis,nu kokia ta tavo situacija?tegul skundziasi,uzeina i kambari?pakabink spina uzsirakink.kame problemos?beto vyras jeigu dabar nieko nedaro,tai ir nepaliks mamos.NIEKADA neeik pries vyro tevus,kokie jie bebutu,jie uzaugino tau vyra ir tu turi buti jiems dekinga.O tu turi but protingesne,jeigu nori kad vyras butu su tavim.Mes jau ta viska praejome.Nesikelk pas savo tevus,nes jam tenais gali but tai pat blogai kaip ir tau su jo mama.Iseitis yra tik viena atskirai gyventi,nei su jo mam,nei su tavo tevais.Kitaip tu pralaimiesi musi pries anyta
tai bent tiek gerai kad vaikam nera blogai
Vaikam tai normaliai vyriausiai mano 2m o mažajai 4,5mėn, bet ji normaliai priima
man atrodo tu iseik pas savo tevus kai isai gris ir pabuk ten,o kaip vaikam inai?
Nesusituokę, vasara ketinom tuoktis, bet va vėl neaišku kaip čia bus.
o jus susituoke ar ne?
Tai už tai, kad jis yra jauniausias sūnus, mamyčiukas vienu žodžiu. tai jis ir gyventu iki kol ji mirs
nu is vienos puses senas zmogus,del to ir skudziasi.bet tau nereikia kenteti jos.kiek ilgai isai zada gyventi pas mama?turi seima laikas pradeti savo gyvenima
Ir dar kiekvieną dieną klausytis, ką ji sapnavo, kaip jai visur skauda, atrodo, lyg savo problemų neturėčiau. Man irgi skauda, bet aš neinu ir nesiskundžiu kaip man blogai. Ji tokia labai dėmesio nori, kur tik nueina ten skundžiasi, kad jai viskas blogai.
tai kai gris tu jam pasakyk arba graziuoju iseinam visi is jos arba as su dukrytem iseisiu viena.nenusileisk jo beveik nebuna namie tu turi gyvent su jo trenkta motina
Išvažiavęs, grįš vienai dienai taip skant prasuks pro namus ir vėl į trasą, išvažiuoja 1,5-2mėn
o tai isai dabar grizes ar isvaziaves?
Tai už tai jis viską matė, o mano vyras nemato kas vyksta, o kai jis grįžta ji pirma papasakoja savo versiją, tai va o žinai kaip gi mama netikėsi, tuoj manęs klausinėja kodėl taip, anaip sakei.. žinoma pas mama su dviem dukrom vietos atsirastų yra laisvas vienas kambarys, mum vietos sočiai. Bet nori gražiuoju. Bet nebežadu ilgai ir laukti.
As kai isgirdau kaip inai "graziai" sneka apie mano mama apsiverkiau ir vyrui liepiau mano pazadeti kad mes cia negyvensim ir musu vaikas cia negyvens,ir isai pats norejo iseiti nes uzkniso tos nesamones tai buvo abieju noras 😀
Aš pradėjau gyventi taip pat jau laukiausi, bet tai buso pirmi nėštumo mėnesiai, su ja mes beveik nebendravom, tačiau ji mane irgi išdergė visaip kaip tik galėjo, buvau taip par ir tinginė ir laisvo elgesio kaip ten tik ji manęs nevadino. O manęs negina niekas, viena kartą pataikė vyras ant konflikto mūsų, tai mačiau toks paisimetęs nežino net už kurią čia eit. O tu pati išėjai pas tėvus ar vyras pats suprato, kad reikia kraustytis?
Sveika,as gyvenau panasioj situacijoj as gyvenau pas savo uosvius visa savo nestuma,mano nestumas buvo vien asaros,stresas.Inai man 7 nestumo menesi liepe valyti kruvina saldytuva (tai gerai kad vyro pusesere uz mane padare bjauriausia dali) as visalaika viska darau blogai as esu baisi,tingine,stora (nors per nestuma sveriau 70 kg nemanau kad cia daug) mes taipat negalejom normaliai nei pasimyleti nes bet kada ateis trankys duris kad ieiti.sugadino mano vestuves pasidare sau eiline pjanke.dziaugiuosi vien tuom kad vyras mane palaike ir mano uosvis buvo uz mane ir mane gindavo.dabar gyvenam atskirai jau virs metu ir esam labai laimingi.Vyrui pasakyk kad negyvensi pas ji,iseik pas savo tevus jei yra tokia galmybe,nekentek nes kuo toliau tuo blogiau bus.
Sveiki, Gyvename jau ~3metus su vyro mama per tą laiką susilaukiau dviejų dukrų, tačiau aš su ja labai nesutariu. Vyras tolimųjų reisų vairuotojas, taigi labai mažai būna namie, o kai grįžta nemato kokie mano santykiai su jo mama, tiksliau pamato labai mažą dalį. Kai grįžtu namo, aptinka depresija, baimė. Dėl to, kad ji stebi viską ką aš darau. pas mane net draugai negali ateiti, tiksliau bijo, kad nepradėtų liežuvauti ji visam kaimui. Jaučiuosi nelaiminga ir niekaip nesugebu įtikinti vyro, jog kraustytumėmės kur nors kitur. Jis vis man prieštarauja, o aš jau nebegaliu taip gyventi, jo mamai 73 metai, man 20, ji man galėtų būt močiute ir aš neturiu apie ką su ja šnekėtis. namuose trintis. Ji mane stebi kaip per padidinimo stiklą. Su vyru net pasipykti negali, nes tuoj sužinos visi aplinkiniai, todėl, kad kaip sakoma ji neša visas "šiukšles" iš namų. Nebežinau nei kaip elgtis, norėjau išeiti ir, kad jis pasirinktų arba aš arba mama, bet pamąsčiau, jog taip negerai ir neįsivaizduoju ką jis pasirinktų.. Tačiau aš taip kentėt jau nebegaliu, realiai tai mes net mylėtis negalim, nes mama bet kada gali užeiti į mūsų kambarį. kaip jį perkalbėti atsiskirti nuo mamos ir gyventi atskirai, jei su juo kalbuosi viskas atsimuša kaip į sieną. paklausia kuo tau nepatinka mano mama, aš jam argumentuoju, tačiau jis labai ir dėmesio nekreipia. ir vėl tas pats. padėkit nes aš jau neįsivaizduoju ką ir daryti.