Sveiki, Gyvename jau ~3metus su vyro mama per tą laiką susilaukiau dviejų dukrų, tačiau aš su ja labai nesutariu. Vyras tolimųjų reisų vairuotojas, taigi labai mažai būna namie, o kai grįžta nemato kokie mano santykiai su jo mama, tiksliau pamato labai mažą dalį. Kai grįžtu namo, aptinka depresija, baimė. Dėl to, kad ji stebi viską ką aš darau. pas mane net draugai negali ateiti, tiksliau bijo, kad nepradėtų liežuvauti ji visam kaimui. Jaučiuosi nelaiminga ir niekaip nesugebu įtikinti vyro, jog kraustytumėmės kur nors kitur. Jis vis man prieštarauja, o aš jau nebegaliu taip gyventi, jo mamai 73 metai, man 20, ji man galėtų būt močiute ir aš neturiu apie ką su ja šnekėtis. namuose trintis. Ji mane stebi kaip per padidinimo stiklą. Su vyru net pasipykti negali, nes tuoj sužinos visi aplinkiniai, todėl, kad kaip sakoma ji neša visas "šiukšles" iš namų. Nebežinau nei kaip elgtis, norėjau išeiti ir, kad jis pasirinktų arba aš arba mama, bet pamąsčiau, jog taip negerai ir neįsivaizduoju ką jis pasirinktų.. Tačiau aš taip kentėt jau nebegaliu, realiai tai mes net mylėtis negalim, nes mama bet kada gali užeiti į mūsų kambarį. kaip jį perkalbėti atsiskirti nuo mamos ir gyventi atskirai, jei su juo kalbuosi viskas atsimuša kaip į sieną. paklausia kuo tau nepatinka mano mama, aš jam argumentuoju, tačiau jis labai ir dėmesio nekreipia. ir vėl tas pats. padėkit nes aš jau neįsivaizduoju ką ir daryti.
saunuole laukinesirdis😀
teisingai 😀
Tai man irgi taip atrodo, kad taip ir bus geriausia, šventes dar sutiksim kartu, na bent jau kalėdas, o po to jau kaip sakoma nauji metai-naji ratai.
Manau tau geriau palikt ji,susirink daiktus savo ir mergaiciu ir iseik.matai kad jam mamos papas svarbiau negu zmona su vaikais.kad ir kaip sunku bebutu
nors ir skaudu bet jam turi pasakyti arba arba....nes kol nepradesi pati,tol niekas nepasikeis...
aisku kol nepakeisi gyvenimo pati,taip ir bus patikiek
Nieko tokio, supratau viską. 😀 Mano draugas pasakė, aš niekur neisiu iš namų ir taškas. Pas mus pastovūs pykčiai, ji grįžta iš reiso tai tris dienas gerai, o po to kiekvieną dieną vis pykčiai, man atrodo, kad kol aš neišeisiu niekas net nesikeis..
Na ir klaidu beskubedama priveliau 😃 😃 😃
Man su dabartine anyta irgi ne pyragai buvo... Isgyvenom su vyru iki vestuviu 6 metus. Issikraustem i kauna, tai anyta kaltino, kad vaika nuo seimos atplesiau, kaltino, kad tik del pinigu su juo bunu ir melziu. Po to gryzom atgal i gimta miesta gyventi, tai atvaziavusi ir uzsukusi tikrindavo saldytuva ar jos vaikas turi valgyti, o saldytuvas visada budavo pistustis, nes tuo metu neradau darbo, tai sededama namuose darydavau valgyt ir nuolat kasdien sviezio maisto puodai garuodavo. Po to nusipirkom nama kitaoj rajono pusej, tai irgi nepatiko, nes taip toli. Pas jo tevus gyvenom 2 menesius, kol isiruosem nama, tai O DIEVE... Prisigalvodavo visko, karta net tiesiai sviesiai isreze prie mano vyro, kad neskambinciau jo broliui ir neviliociau bei neesdiciau su panele! Va cia tai sprogo bomba, mano vyras pasito ant jos, nesirodem beveik menesi, o as beveik puse metu, jei ir nuvaziuodavom, tai as su ja tik mandagiai pasisveikindavau. Zodziu nuolat mane ede, savo prasta nuoataika islidavo ant manes. gerai, kad vyras uz mane ejo. tai kai nuvaziuodavom ir jei jo mamai budavo prasta nuotaika ir vos tik pradedavo mane pulti, sesdavom i masina ir vaziuodavom namo. Reikalai pasitaise, kai susituokem, o po to as pastojau. Dabar suneliui 6 menesiai. tai santykiai su anyta gana normalus. Aisku, buvo bandymu kistis i vaiko auginima, bet as grieztai nukirsdavau, kad esu jo mama, kad su juo bunu istisa para ir geriau zino ko mano vaikui reikia ir ko jis nori. Tai dabar nebesikisa. Tai vat, gal santuoka pakeistu tokia situacija? Mano anytai budavo pries kaima geda, kad nesusituoke gyvom, yra ta net pasakiusi.
Nera blogiau,kai nera pasitikejimo,ilgai neistversi....
Neįsivaizduoju, noriu išeiti, bet labai sunku..
laukinesirdis tikrai ka zadi daryti?
ka zadi pati daryti?
mano mama į mūsų santykius nesikiša net ir aš jai pasakoju labai mažą dalį. Kaip sakoma: mažiau žinos - ramiau miegos.
Olenka, būtent, kad kai jo mama išėjo gyventi kitur, ir kaltina ją dabar, kad dėl jos kaltės ji turėjo išsikraustyti, Tai taip, ji buvo jam neištikima ir jie išsiskyrė. Ir jis niekaip nesupranta, kad jei jis būtent tokiu būdu pradės saugotis, kad jo mama mane stebi, tai aš galiu ir dieną, paprašius mamos ar sesers susitikti irgi ten tarkim su meilužiu, bet man to nereikia. Jis, aišku, to nesupranta. Jei norėsiu išeit pas kitą tai ir išeisiu ar jo mama bus ar ne.
nu ir vyras,tikriausiai pirmoji zmona buvo jam neisitikima ☹ del to ir bijo ☹ reikia iseiti is jo mamos namu o jeigu jisai myli ansliaus,jeigu ne.surasi toki vyra kuris bus vertas taves
Labas tarp mano vyro ir manes yra 9metu skirtumas,,jo tevai mire,mano nesikisa,gyvenam atskirai,jei butu tokia situacija pas mane,kaip pas tave yra siuo metu,tai ilgai negalvociau mauciau nuo jo kuo toliau,tokie nesikeicia,yra mamyciu vaikai ir lieka iki senatves ....O jei tures proto tai supras,kad jus svarbiausia,o ne mama...
tu palei jo amziu esi jam jauna ir isai mano kad gales laikyt namie prie pavadelio jo mama visada tave stebes,pasitikejimo irgi nulis kiek supratau is jo puses,jei pasitiketu duotu tau laisves.
tai aš jau pradedu ir galvot.
isai tavim nepasitiki ir tai akivaizdu.manau tu labai gerai apgalvok savo ir savo mergyciu tolimesni gyvenima
Visai nesisekė. Tos jo kalbos, kad manimi pasitiki farsas. pradėjau aš jam sakyt apie išsikraustymą kur nors kitur, nes mna atsibodo, kad mane pastoviai stebi, o jis tik pasakė, kad jam gerai, kad mane stebi, sako tada ant trumpo pavadėlio galiu laikyt, tai aš jam ir pasakiau, kad jei tu manim nepasitiki neverta net būt, tai skirtis nori tada jis.. nebežinau ką ir bedaryt, jam atrodo, kad jei jau viena gyvensiu tai pas mane landynė bus. tada aš kitos išeities nematau, kaip ja, Lietuvoj darbo ieškotis ir gyvam tada kartu, bet atskirai nuo jo mamos. Nes nebegaliu.
būtinai 😀
taip,ir pranesk kaip sekesi 😀
Pabandysiu, šiandien susitiksim, grįžta jis, bet labai abejoju ar kas išeis, na, pabandyti verta 😀
as pritariu kotrynai kad jei taip ir toliau bus ziurek kad nebutu kaip su ta pries tai,aisku to nelinkiu bet buk protinga.pasnekek graziai kad iseikit nuomuotis,o galu gale tikrai jei turi pajamu pakankamai pati susirask nuomuotis kur ir eik su dukrytei pasakyk jam kad radai kur ir kad ten jums bus geriau
Tai tada aš geriau vaikus viena užauginsiu, nes taip kentėt tai man jau atsibodo.
Mane su sese mama užaugino viena, aišku ne tokios mažos buvom, tai ir aš neprapulsiu.
Na taip jau išeina, kad tempiasi.
Tai isai visas savo drauges tempiasi pas mama gyventi???
Jis prieš mane turėjo moterį ir dukrą išgyveno jie apie 6 metus, jie taip pat gyveno su mama, bet paskui ji išėjo, tačiau kaltina ją, kad atseit per ją jo mama turėjo išeit iš savo namų ir pan. Po to ji susirado kitą ir jie išsiskyrė.
Mano vyrui 33m. Aš jei ką nors sakau, tai savo tetai, kuri su ja nebendrauja, o su dukra, tai ji jai pačiai sakė, kad eikit atskirai gyvent, kad nesikištų į mūsų gyvenimą. Pati girdėjau. Tai aš jau ir taip sukandus dantis kenčiu, jau treti metai, bet mano kantrybė negeležinė, ir aš jam skaiau, kad jo mamai ramybės reikia, kad vaikai, triukšmas jai ne į naudą. Tuo labiau, kad jai nervų ligos. Bet jis to niekaip nesupranta