Abortas

As tik pripazinciau isvalyma isprievartavimo atveju arba jai suzinoma kad vaikutis stipriai apsigimes ar netinkamai vystosi.aisku kad ir kaip sunku butu bet manau taip butu geriau, nes vaikutis nekentetu ir tevams lengviau butu.aisku atsyras kas mane pasmerks bet as manau taip butu geriau.
o isvalyma daryti su priezastim kad neturiu salygu ar pajamu auginti nepripazystu.

Sveikos mamytes. Ir as noriu pasidalinti savo jausmais ir ispudziais. Su Vyru jau esu 4metus, jau turim 2metuku sunu, nesenei suzinojau kad laukiuosi antro vaikelio, bet nusprendziau su vyru jo negimdyti. Nes esame labai jauni, daznai pykstames atrodo kad ilgai kartu negyvensim o ir jo tevai yra senamadiski amzinai moralizuoja apie vaikus. O zinot kaip anytos kad tik jos suneliui butu kuo geriau. As giliai sirdi visada norejau antro vaikelio, iskentejau visus sunkumus visas bedas kelimusis naktimis mamaitint vaikuti ir panasiai.. mano mama ir nieko pries pries antra vaikuti ji visada mane palaike. Bet vyras akivaizdziai manes nesaugoja, jam atrodo kad tos visos proceduros nevargina kad nekerta per psichika, tad galutinai nusprendai pasidaryti isvalyma ir kuo greiciau. Tad as ji ir pasidariau, aiksu po visu proceduru buvo tikrai gaila gal buvo mergaite.. Bet is dalies ir dziaugiuosi, kam gimdyti jei zinai kad ilgai su vuru negyvensi.

Sveikos mamytes....deja, saves ja vadinti negaliu. Pasidariau nestumo nutraukima, buvo 3 savaites. Laikas eina, o as negaliu sau atleisti, verkiu kasdien, esu apatiska viskam, jauciuosi zudike, neverta net gyventi, labai sunku susitaikyti su tuo ka padariau. Priesingai nei daugumos ,mano draugas bande mane atkalbeti, bet pamates, kad as nepasiduodu dave pinigu ir pasake, kad jeigu jau taip nusprendziau palaikys mane. Bet ir paskutiniaja diena bande atkalbeti...nepavyko. O kad buciau jo paklausiusi... Turejom ir turim pakankamai galimybiu islaikyti vaika, musu seimos butu be galo laimingos, taip pat prisidetu, paremtu ir t.t Visa ko priezastis buvau as, jauciausi nepasiruosus motinystei, nors man jau beveik 24... taip pat ir mano dar nebaigtos studijos. Siandien as be galo to gailiuosi, gedziu, verkiu ir apgailestauju, nesuprantu kaip galejau buti tokia savanaude, tokia besirde.... Norejau pasakyt visom galvojanciom apie tai, nesidarykit, maldauju... Net negalvokit... Tai labai sunku isgyventi... Stai man dabar nerupi nei mokslai nei hobiai nei mano draugas... Niekas kas anksciau atrode svarbu, visos mintys sukasi tik apie tai , KAM AS NUZUDZIAU NEKALTA SUTVERIMA , KAS AS PER ZMOGUS??? 😥

sveikos mamytes esu stiprei sutrikus . Mes su vyru niekada nesiaugojom ir nepastojom kiek buvo palnauota kai buvo nutrauktas vaistu vartojimas nieko ,o stai netiketai te ir yra . As jau antri metai sergu depresija ,po pirmosios gimimo susirgau jei sukakus 9 men nutraukiau maitinima ir pradejaqu vartoti antidepresantus ,jei jai 3 metukai bus balandi.. Nesussirgau si menesi menesinem po sav man pasidare bloga pradejau vemti paskui pasidariau nestumo testa teigiamas akys isprogo pasipyliau asarom ,mociute mane su seserimi nuramino ,nuejau pas gyditoja iskart sulaukus pirmadienio visa savaitgali buvau kaip ant adatu ,nuejau pas ginekologe ji paskaiciavo sako 5 sav nestumo ,paziurejo eho nestumas yra ,pasakiau kad geriu antidepresnatus ,ji mane nusiunte pas mano seimos gyditoja kuri man ir paskyre ,pasakiau gyditojai gyditoja iskart uzsipuole pasake kad ne tokioja bukleja gimdyti vaikus ,bet as griestai pries aborta yra tai yra ,nezinojau o dabar kad ir kokioja baimeja bet pasiruosus viskam del mazylio ,paskiau liepe nutruakti vaistu vartojima per dvi deinas nes depresija manyja ne pirma sav man jau antri metai . Ryt paskutine puseles dar per pusele ir daugiau nieko ,nezinau kaip tvarkysiuos su savimi o dar labiau bijau del vaikucio ,gal kas turejote patirties del depresantu vartojimo nestumo metu ir staigaus nutraukimo as geriau seroxat 20 mg ... prasau pasipsakokit nes tikrai isprotesiu ,pas daktare biaju eiti ,ginokloge neiko baisaus nepasake ,bet ji sake nelabai ismananti apie tokius dalykus ,drauge prigasdino kAD TURESIU DARYTIS ABORTA , to biaju nenoriu zudyti ,bet ir nuodyti mazylio ,tuo labiau kai turiu dziaugsma dukryte vyras dziaugiasi nestumu taciau jis balandi isvaziuoja i UK uzdarbiauti 7 men lieku viena ,nebezinau kaip ir kas galetu mane nuraminti ,padekite...man 21 metai. pirma gime 17 cezario operacija. soriukas kad neitema bet jau nezinau kur ka kelti ir kaip greiciau gauti atsakyma.......

Tiesiog taip manau - abortui reikalinga be galo svarbi priežastis, o ir ta priežastis dar nereiškia, kad šis poelgis nepaliks be galo sunkiai gyjančių žaizdų... Savo kelią renkamės patys... Ne visada lengviausias kelias yra pats geriausias ir tuo pat metu neretai sunkaus kelio gale vis tik yra kažkas dėl ko buvo verta eiti tą kelią 😉

Puikus pavyzdys kitoms 😀

Nuostabiai parasete...

Ta diena kai savo akeles atvere mano neigalus mazylis - as jau zinojau - esu dekinga likimui, kad musu tyrimai buvo geri, kad nestumas buvo sklandus ir kad likimas ne nedave man dvejones ar abejones gimdyti vaikuti ar ne... Vaikutį gimdžiau 23 metų - nė vieno iš mūsų (t.y. mano, vyro) šeimoje (net tolimesnėje) nėra apsigimimų, abu jauni, abu sveiki, tyrimai puikūs, tik labai pykino (bet ginekologė ramino, kad taip būna 40 proc neštukių ) - bet kadangi svoris krito, patys nutarėm pasidaryti Priscas... Nors ginekologė jokio reikalo tam nematė, bet nusileido man :roll: Pasijutau visiška paranoikė kai klinikose pasakė net galvos nesukti, laukti sveiko vaikučio - buvom patys laimingiausi... Darydama echo ir ginekologė dar labiau nuramino, nes "kitokių" vaikučių svoris pilvuke būna mažesnis nei įprasta - o mano zuikis visada buvo ne iš mažųjų, net kai pas mamyte nardė... Visos sprando raukšlės ir kiti parametrai buvo puikūs, taigi nusiraminom ir laukėm... Mes laukeme musu mylimo kudikelio, laukeme sveiko, laukeme nuostabaus... ir sulaukeme - tik tiek kad ta jo ypatinguma, tuos "stebuklus" kurios atsinesa KIEKVIENAS vaikutis, siuo atveju galejome ivertinti tik mes - mylintys tevai... Kiekviena diena as zvelgiu i savo saulytes akis, mes kasdien dirbame, mokomes net elementariu dalyku - ir roziniai akiniai padeti dulketi ant lentynos jau nebe vieni metai... ir vistiek atsukusi laika ir zinodama siandiena - as vel gimdyciau.... Nes mano saulyte - neatskiriama nuo musu gyvenimo dalis... Man likimas davė labai daug - leido suprasti, ką reiškia netekti vaikučio... vėliau davė galimybę suvokti, kad netobulas kūdikis tik ateidamas pirmiausia atsineša pojūtį kaip subanguoja skaumo jūra... Tačiau vėliau jausmai pasikeičia - nes suvoki, kad tu tiesiog myli savo vaiką... ne dėl to, kad jo akytės nuostabiai gražios, ar kojytės įdealios, ar dėl to kad jis toks gabus kad užima kvapą... myli tiesiog dėl to, kad čia tavo sūnus... ir lai jis sėdės vėliau, vėliau stovės ar eis.. tai nebera taip svarbu... Negalios nebūna be nežinios, be nerimo, be skausmo... O laimė neateina be meilės - tereikia mylėti- su meile ateina dziaugsmas, su dziaugsmu pasididziavimas, su didziavimusi savo vaiku- pilnatve! Ir kai laikai uz rankos savo netobula vaika, bet suvoki koks jis neapsakomas, brangus ir kiek "stebuklu" jau leido tau patirti (pirmas žingsnis kai gydytojai sako nevaikscios, pirmas zodis- kai sako nekalbes, pirmas apkabinimas- kai sako nesuvoks...) tada tau nera ko sleptis, nes gali iskelus galva vestis savo VAIKA... Visai neseniai man Dievas atsiunte ir sveika vaikuti - dabar tikrai esu apdovanota jau viskuo... Patiriau visus imanomus jausmus, nuo gilaus kaip baisiausia praraja skausmo iki pakilaus skrydzio virs visko, suvokiant kad jei ne visi sitie jausmai, jei ne siekiai ir ne mano svajones, as dabar nebuciau as, netureciau to ka turiu, net jei kitiems tai neatrodo kaip dideles gyvenimo dovanos - man jos tokios, nes suformavo mane ir mano pasauli.

Tiesa toks mano pasirinkimas... Tokia mano istorija, mano kasdienybe, mano patirtis... Kiekviena is musu turi savo istorija, savo kasdienybe ir savo patirti... Esu is tu zmoniu, kurie nepraeje kito zmogaus kelio, neapsiove kito zmogaus batais, nesuklupe prie kiekvieno to zmogaus kelyje sutikto akmens neteisia ir nesmerkia... Nes kas as tokia, kad kazkam sakyti kas yra bloga, o kas yra gera :4u: Galiu tik savo likima keisti, savo istorija "rasyti" - svarbiausia gi rezultatas... Praejus daugeliui metu zinoti, kad nesigaili nieko :wub:

Aš gerbiu žmones turinčius savyje stiprybės priimti bet ką, ką siunčia likimas, gyvenimas, Dievas (ar dar kaip kas išsireiškia)... Pati niekada nebučiau galėjusi to padaryti, nes žinau ne vieną atvejį kai tėvai nusprendžia gimdyti neįgalų vaikutį ir gimsta sveikas vaikutis... Mano atveju man žadėjo sveiką, gavau ką gavau... Bet esu laiminga, kad jį turiu...Tačiau NIEKADA NEDRĮSIU IR NĖ NEPAGALVOSIU KALTINTI AR KITAIP SMERKTI MAMOS NUSPRENDUSIOS NEGIMDYTI KITOKIO VAIKUČIO, nes vaikas su negalia ne tiek neišpildys tėvų vidinių svajonių (žmogaus ego padiktuotų savybių ir noro turėti patį pačiausią), nes vis tik neretai tokie vaikai išpildo daugiau lūkesčių nei tėvai apskritai tikisi iš savo mažo žmogučio...esmė tame, kad vaikutis su negalia pakeičia visą šeimos gyvenimą, jis lemia tėvų vertybių pervertinimą, didžiulius gyvenimo pokyčius ir tai ne tik nepatogumas ir didelės laiko ir energijos sąnaudos vaiko lavinimui, savo karjeros iškeitimas į galbūt geresnę ir kokybiškesnę vaiko ateitį stengiantis pasiekti maximalių rezultatų, aukojant save kaip asmenybę, kaip specialistą... Tai ir be galo didelis psichologinis smūgis ( bet kokiam, net ir labai stipriam žmogui), neretai priverčiantis pajusti tikrą skausmą, neviltį, netikrumą, baimę.. Daug neigiamų jausmų ir emocijų... Tu kas kartą susiduri su šimtais biurokratijos barjerų, su visuomenės sustabarėjusiomis nuostatomis ir nesupratimu, kiekvieną kartą turi kovoti už būvį ir šitai pakelia tikrai ne kiekvienas... Todėl niekada nesmerkiu ir nesmerksiu šeimų, kurios pasirenka kitokį kelią, kurios įvertina ir tą faktorių, kad turi daugiau vaikų (labai sunku pripažinti, bet vis tik derėtų - kad neįgalus vaikas nėra tik tėvų našta, jis yra ir neatskiriama sveikųjų brolių, seserų dalis) mes turime turėti atsakomybės ir prieš juos... Galų gale pats neįgalusis - nejau Jūs manote, kad mūsų visuomenėje jis laimingas? Kiek tikrai didelio nesupratimo, patyčių ir nelygybės jie patiria. Mūsų visuomenei dar labai reikia augti, kad jie suvoktų jog neįgalusis ne tik viską suvokia ir jaučia, bet ir jam skauda doh.gif nė kiek ne mažiau nei kad skauda tų pačių "nesuprantančiųjų" vaikams... Todėl jei žinai, kad esi vienas iš tų žmonių, kurie per viską pereis - tada gimdyk, augink ir džiaukis, nes pasidžiaugti tikrai turėsi kuo, didesnio atsidavimo, absoliučios meilės ir nuoširdesnio artumo, švelnumo - kaži ar kas kitas suteiks. Nes neįgaliukas - niekad nesumeluos, niekad specialiai neįžeis, niekad specialiai neįskaudins, jis visada tau linkės gero ir mylės taip kaip tik sugebės tave mylėti, visa visa širdim ir siela... bet jei giliai giliai suvoki, kad šitas kelias tau per sunkus - pasirinkimas yra... ir gal ne visada jis toks jau blogas...

peppa,na jo,aisku abotui turi buti priezastis,bet manau jei ta priezastim tampa daleiskim tai,kad tu neturi busto ir pns...manau cia ne priezastis ir ne pasiteisinimas,juk galu gale jei jau tikrai nera jokiu gaimybiu auginti ta mazyli,galima ji palikti "gyvybes langelyje",bet ne zudyti,juk tas mazylis netgi ir toks toks maziukas,jaucia...yra internete labai daug medziagos apie abortu,ir ziurejau pora vaizdeliu, "kas lieka po aborto".... tai va toms kurios ryzosi abortui,ar galvoja apie toke iseiti,tikrai vertetu pasiuziureti. Kaip ten bebutu,kokios bebutu priezastis,ABORTAS-TAI ZMOGZUDYSTE.

Dažnai priežastys, manau, būna lengvesnio kelio pasirinkimas.

sutinku su nuomone,kad nepilnameciams sexu uzsiiminet nedera,bet paziurekit,kiek jau subrendusiu moteru abortus darosi,ir delto as vis tiek laikausi savo nuomones kad tai yra pacios moters reikalas,tikrai ne is malonumo jos eina abortu darytis,o tam buna priezastys.

mano krikštamote areštinej dirbo irgi pasakojo ,kad tikrai maža tikru išprievartavimu...gi pažiurekiit tos 13m.atrodo 15kartu senesnes nei mes..buvau diskotekoj pereitais metais su draugais ,tai pasijautem visi seniai ,nes visos pasneles buvo iki m. ir klause ka mes čia darom...ne veltui sakoma vaikai vaikus daro

ziauru kad merginos pacios kariasi ant kaklo o paskui pareiskimus raso

Esu dirbusi pataisos namuose ir kai paskaitydavau nuteistųjų bylas, tai vienetiniai atvejai tikrų išprievartavimų, kai merginas pasigauna, naudoja smurtą ir pan. Dažnai pačios eina su vyrais, o po to rašo pareiškimus.

pritariu dabar tu isprievartavimu ne tiek daug ir nebutinai po to pastojama bet buna kad pasimyli o po to atseit isprievartavo

Šiaip dėl mergaičių ankstyvų lytinių santykių labiausiai kalti tėvai. Kaip jau sakiau, mano nuomone, jei mergina ar moteris tikrai nieko neturi (darbo, būsto), tai nereiškia, kad negali gimdyti. O pijokės gimdo dar ir kaip 😃 Juk pašalpas gauna 😃 Giedra, kiek žinau, po išprievartavimo medikai siūlo aukoms extra kontracepciją. Aišku, jei auka nelaukia nežinia kiek dienų po įvykio. O šiaip kalbant apie išprievartavimus, tai tų tikrųjų tikrai ne tiek daug būna, dažnai merginos pačios eina pas vyrus, o po to verkia, kad išprievartavo.

isprievartavimas ,yra ziaurus dalykas, daryciau tikrai isvalyma, nes negaleciau auginti vaika ,nes tu viska prisimintium...kaip sutavim elgasi,.. kaip tave drasko gyvuliai , tiesog sugadini savo gyvenima,...

na yra dar ir tokia situacija kaip pvz pastojimas po isprievartavimo? kaip kazin tuomet elgtis? as tai ir esu pries abortus, bet va dabar taip pagalvojau, jei jau diskusija vyksta tai ka apie tai manot?

kristuliuuxx 24. May 2012, 15:12

Na as esu pries tokius dalykus.Nors gerai pagalvojus pwz. pastoja kokia nors mergina ar jau moteris ir neturi nieko, ta prasme nei pinigu nei kur gyventi ir juolab zino kad net nesugebes tinkamai pasirupinti savo vaiku, o juolab jei dar kokia pijoke ar pasileidele, tai as manau jau geriau ir tegul vaikas neteina i si pasauli gi pasmerktu ji kanciom, kokia vaikyste butu. Na sia tema is tikruju kiekvienam atsitikimui yra sprendimai ir kartais tas abortas geresne iseitis nei vaiko pasmerkimas sunkiam gyvenimui

Del to ,kad šiais laikais labai greita paneles masto esancios subrendusios labai jau😀 gi pasižiurekit kokios malalietkos ir kaip atrodo :/ žiauru ..gi nenormalu 13m.mergaite MM...neprasidejusios ,o jau lovon guliasi...gi geda ka jos tevai turi manyt apie jas???

Nesidomėjau statistika, tačiau 13-14 m. mamų ne tiek ir daug, manau, yra, vyrauja gal 16-17 m., jei kalbama apie nepilnametes. Vis dėlto žmogaus organizmas bręsta iki 18 m., kai kur net teigiama, kad net iki 20 m., tai vis dėlto didelė tikimybė, kad nepilnamečių nėštumai sunkesni gali būti nei vyresnių.

blondynaka, man buvo 18 metu kaip pastojau ,ir suzinojau kaip buvo 6 savaiteliu jau ..stresas buvo ...nezinojau ka bedaryti...prsiminu naktim negaledavau miegoti, ...db tikrai esu laiminga... as db esu pries abortus.....

pvz , kiek skaistau intike apie lietuva, nuo 13 iki 14 metu jau nescios yra, cia dar manau vaikiai...

tau dar tokia mintis galvon atejo???? sorry mane ši tema siutina ...ale , nesuprantu tu merginu ,kurrios suzinojusios ,kad laukias jom pirma mintis abortas Bože durnizmas ...Sorry aš masčiau ,kad aš besmegene ale tikrai tokius minciu neturejau ir esu PRIEŠ ATEMIMA GYVYBES !!!!prieš!!! skaitau skystalais tokias merginas ,kodel ????todel ,kad cia tas pats kai žmogžudys ,kuris nužudo zmogu ,ka mažai centru veikia europoj ,kur mamos priimamos NORIAI !!!! ir suteikia joms pagalba visapusiska!!!

Man apskiritai sunku suvokti koks gali būti nepilnamečių seksas, kai nesubrendę žmonės fiziškai. Už tai vėliau ieško priežasčių kodėl nejaučia orgazmo ar galiausiai putes reik sumažint 😃

Tai dar dėkui Dievui, kad protą atgavai, bet kiek tokių bukapročių atsiranda. Kai nenorėjau vaikų, tai niekada neguliau į lovą 😃 O vėliau ir apsaugos priemonių aibės.

Mano mama pati pasake ,kad mergaites noreciau zinot ,kada sugulsite i lova su vyrais ir jei reiks pagalbos del prezervatyvu ar kontracepcijos as su tuo galiu padet nuesisim pas daktara ir išrasys 😀sake svarbu su saiku ir smegenim galvoj o ne ruroj😀

silvijana, niekada nesidaryciau aborto. cia kaip buna pirmom savaitems nestumo nezinojau ka bedaryti apie galvojau , ... bet atsisakiau tokios minties

Silvija, pritariu tau.

Juste, taip, bet tada kur atsakomybė žmonių? Aišku, nekalbu apie nepilnamečius, tiesiog esu prieš nepilnamečių seksą. Nors jei taip nutiko ir nepilnamečiams, tai juk jie turi artimus žmones, nebūna taip, kad nieko neturėtų (tokiu atveju gyvena vaikų globos namuose). O kadangi aš pati dirbu vaikų globos namuose, tai per savo 5 darbo metus mačiau, jei neklystu, 4 nepilnamečių santuokas ir visi augina vaikučius, kai kurie net jau porutes turi. Be to plyšus prezervatyvui yra extra apsauga - tabletės po nesaugaus akto.