Žvejybos sezonas atidarytas

 Labai mėgstu žvejoti, tad nekantravau, kada gi pradės kibti karosiukai mūsų kaimo tvenkinyje. Mat žiemą karosai miega ir tik dabar pradeda po truputį busti.

Į žvejybą

Savaitgalį nuėjom su Kajum ir vyru į kaimą, mes gyvename tik už kilometro nuo močiutės kaimo. Ten buvo atvažiavę ir mano tėvai. Nusprendžiau pabandyti pažvejoti, gal jau kibs, nors tėvas sakė, kad žuvys dar nevisai atsibudusios. Bet aš visvien pabandžiau. Žvejojau iš įvairių tvenkinio vietų, bet nekibo, o aš vis bandžiau ir bandžiau. Kajus stebėjo, kas čia vyksta, jam buvo įdomu.

Pasakiau sau, kad neišeisiu iš čia tol, kol nepagausiu ko nors. Be to, ir sūnui norėjau parodyti žuvytę. Išlindo saulutė, ir aš pamačiau prie žolės, kur karosai neršia, daug karosų, išplaukusių pasišildyti saulutėje. Užmečiau ir iškart pagavau. Tai buvo pirmasis karosas iš mūsų tvenkinio šiais metais.

Valio! Kimba

Džiaugiausi kaip vaikas. Pamatęs tėtis tuoj pat pats puolė gaudyti karosų. Pagautą pirmąją žuvį parodžiau Kajui, nustebau, kad jis neišsigando, o karosą paėmė į rankas ir lietė jį, jam buvo labai idomu. Kai žuvytė sujudėdavo, Kajus juokėsi. Kai nukabinau nuo kabliuko ir padėjau į kibirą, Kajus pradėjo zyzti duoti dar pačiupinėti.

Pamatęs vyras su dėde, kad kimba, taip pat prisidėjo prie manęs.

Taip smagiai visi ir pažvejojom,sugavom nemažai karosų. Nuotraukoje mano ir vyro laimikiai, tiksliau, pusė jų, nes kitą pusę atidaviau mamai.

Galėjom pagauti ir dar daugiau, bet mama pasakė, jog užtenka. Ji juk valė žuvį. Iškepėm ir skaniai suvalgėm. Jau buvau pamiršusi karosų skonį. Niam niam...

Rasa Karlonienė