Hipoterapija – gydymas žirgo judesiais. Apie tai pasakoja Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo ergoterapeutė Monika Jadzevičiūtė.
Pasak Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ergoterapeutės Monikos Jadzevičiūtės, hipoterapija labai seniai taikomas gydymo metodas, daugelyje pasaulio šalių (Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje, JAV) įteisintas ir taikomas oficialiai. Lietuvoje gyvūnų terapija kol kas apsiriboja tik sveikatinimui skirtais užsiėmimais.
Hipoterapija – gydymas žirgo judesiais. Kadangi žirgo ritmingas ėjimas primena žmogaus ėjimą trimatėje erdvėje, t.y. žmogaus klubai, dubuo einant juda lygiai taip pat kaip žirgo, šie judesiai pasitarnauja gydymui: skatina nugaros, pilvo raumenų darbą, lavina pusiausvyrą, laikyseną, mobilumą.
Kaimynai latviai hipoterapiją taiko jau ne pirmus metus ir net rengia šios srities specialistus. Vaikų ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbuotojai yra lankęsi Latvijoje, Vaivario reabilitacijos centre, kur jiems teko stebėti hipoterapijos užsiėmimus. Šiandien „Hipoplius“ žirgyne Buivydiškėse http://hippoplius.lt, kur tokius užsiėmimus veda ir Vaikų ligoninės ergoterapeutė M. Jadzevičiūtė, taip pat dirba žmonės, praktikos įgūdžių sėmęsi Latvijoje.
Ergoterapeutė žirgais susidomėjo dar vaikystėje, o nuo studijų laikų su jais dirba kaip profesionalė, hipnoterapijos / sveikatinimo užsiėmimus veda pastaruosius kelerius metus. Šiuo metu M. Jadzevičiūtė dirba su 10 pacientų.
Vaikai atsipalaiduoja
Pasak M. Jadzevičiūtės, sunkiai sėdintys ar sunkiai vaikštantys vaikai, atsisėdę ant žirgo atsipalaiduoja, ima ritmingai judėti, atlikti pratimus, priverčiančius raumenis dirbti ne mažiau nei kineziterapijos salėje. Taip mankštindamiesi vaikai nejaučia skausmo, diskomforto, tempimo, nors pastangų prireikia: tenka išmokti išsitiesti ir tiesiai sėdėti, atpalaiduoti kojas.
Visiems trenerio reikalavimams vaikai paklūsta su malonumu, nes pratimus atlieka ne vieni, o bendraudami su gyvūnu, jį paglostydami, pakalbindami. Kontaktas su gyvūnu, jo glostymas, pasveikinimas, pavaišinimas po treniruotės – hipoterapijos dalis.
Hipoterapijos užsiėmimams žirgai yra specialiai ruošiami. Jų eisena turi būti ritmiška, tolygi, nugara plati, žirgas ramus, taikiai reaguojantis į įvairius žmones, įrangą, pavyzdžiui, keltuvą neįgaliesiems. „Pasitaiko, kad ilgai darbui rengtas žirgas į neįgalius, sergančius žmones reaguoja labai neigiamai, todėl netinka užsiėmimams su ligoniais. Žirgai taip pat pavargsta psichologiškai, o ligoti, neįgalūs žmonės kitokie, nei ateinantys pajodinėti ir praleisti laisvalaikio žirgyne“, – pasakoja M. Jadzevičiūtė.
Tokia terapija tinka vaikams ir suaugusiesiems, gali būti efektyvi ir naudinga sergantiesiems vaikų cerebriniu paralyžiumi, turintiems hipertonusą, hipotonusą, jaučiantiems nugaros skausmus, po galvos smegenų traumų, insultų, nugaros smegenų pažeidimų, esant psichikos ir emocijų sutrikimui, autizmui, Dauno sindromui ir kitiems genetiniams įgimtiems sindromams ar įgytiems susirgimams.
Kada metodas negalimas?
„Yra ir kontraindikacijų sąrašas, – perspėja ergoterapeutė. – Joti žirgu negalima esant įvairių ligų ūmioms ar paūmėjimo stadijoms, netinka sergantiems didelio laipsnio hipertenzija, esant per dideliam raiščių laisvumui tarp I ir II kaklo slankstelių.“
Hipoterapijos užsiėmimuose būtinai turi dalyvauti bent du asmenys: vienas veda žirgą, kitas (ar kiti du, jei paciento būklė sunkesnė) turi būti šalia. Su mažesniu vaiku ar pacientu, kuris negali pats išsėdėti, specialistas joja ant žirgo kartu. Jojama be balno, tik su specialiu balneliu, po kuriuo padėtas minkštesnis pobalnis, kad jojantysis nejustų žirgo kaulinių struktūrų, bet geriau jaustų žirgo judesius.
„Hipoterapija yra puikus metodas, dar per mažai taikomas Lietuvoje, nors lietuviai, kaip ir latviai, turi visas sąlygas šiuos protingus gyvūnus įtraukti į taip reikalingą sergančiųjų ir neįgaliųjų sveikatinimo / reabilitacijos procesą“, – įsitikinusi ergoterapeutė M. Jadzevičiūtė.
Šaltinis: vaikuligonine.lt
