„Pradžių pradžia“ savanorė - gydytoja rezidentė Jolanta Vilkaitė paruošė straipsnį "Pasaulio mokslininkai apie žindymą ir dantų ėduonį" ir nutarė pasidalinti mintimis su Mamyčių klubu.
Lietuvoje dažnai vartojamas terminas „buteliuko“ ėduonis, kurio priežastimi dažniausiai laikomas maitinimas naktį dirbtiniu maistu. Pasigirsta kaltinimų, kad toks pat žalingas gali būti ir naktinis žindymas. Deja, tai tik klaidinga ir daug žalos atnešanti termino „buteliuko ėduonis“ interpretacija.
{smallpic:1}
Gydytoja rezidentė Jolanta Vilkaitė
Kai kurie tyrėjai ir sveikatos apsaugos darbuotojai, įsitikinę, kad žindymas didina kūdikių dantų ėduonies riziką, rekomenduodavo kūdikius atjunkyti vos prasikalus pirmam pieniniam dantukui. Iki 1996 m. tokia pati buvo ir Amerikos vaikų odontologų akademijos pozicija. Tačiau naujausi tyrimai privertė pakeisti oficialią JAV institucijų poziciją: žindymas nedidina dantų ėduonies rizikos kūdikiams.
Ką sako mokslininkai?
Dar 1999m. dr. Erickson‘as straipsnį apie žindymą ir dantų ėduonį baigė sakiniu – „ motinos pienas neturi dantų ėduonį sukeliančių savybių“. Šio straipsnio autoriaus ir jo kolegų atliktas tyrimas atskleidė, kad kai kurie pieno mišiniai tirpdo dantų emalį ir sukelia dantų ėduonį kartu pakenkdami ir gilesniems dantų sluoksniams.
Žindant didžioji ištekančio pieno dalis patenka tiesiai į ryklę, tuo tarpu dirbtinai maitinant buteliuko turinys pirmiausiai patenka į burną. Galima sakyti, kad vaiko dantukai tarsi mirksta pieno mišinio „baseine“. Pieno mišinį nurijus, jo likučiais pasidengę dantukai tampa labiau pažeidžiami dantų ėduonį sukeliančių bakterijų.
Ne mažai mokslininkų ieškojo reikšmingų ryšių tarp žindymo ir dantų ėduonies. Tačiau 1998 m. buvo padaryta išvada, jog ankstesnių tyrimų rezultatai prieštaringi, o tyrimo metodai dažnai netikslūs.
Tad nėra pakankamai patikimų įrodymų žindymo ir dantų ėduonies ryšiui patvirtinti. Pastarąjį dešimtmetį atlikta daugybė įdomių tyrimų nagrinėjančių šių dviejų reiškinių ryšį. Vieno iš jų metu atskleista, jog žindžius vaiką bent 40 dienų galima pristabdyti vaikų „buteliuko ėduonies“ vystymąsi.
Tyrimai su žiurkėmis parodė, jog žiurkių jauniklių, gavusių žiurkių pieną kaip vienintelį maistą, dantų ėduonis nepakenkė, priešingai nei maistui gavusių tik vandens arba pieno ir cukraus tirpalus. Laboratoriškai nustatyta, kad motinos pienas gali grąžinti mineralus į dantų emalį, iš kurio dirbtiniu būdu jie buvo pašalinti.
Keletas motinos pieno sudedamųjų dalių turi tiesioginį apsauginį poveikį prieš Streptococcus mutans – dantų ėduonį sukeliančias bakterijas. Tai imunoglobulinai A ir G . Jie sulėtina šių streptokokų augimą. O motinos piene esantis laktoferinas lengvai nugali Str. mutans.
Ėduonis – užkrečiama liga
Šiuo metu manoma, kad ėduonį sukeliančias bakterijas kūdikiui gali perduoti tėvai ar kiti globėjai, draugai ir kt.bakterijų nešiotojai. Nešiotoju gali būti kiekvienas asmuo, dažnai sergantis bakterinėmis dantų bei dantenų ligomis, turintis ėduonies pažeistų, negydytų dantų.
Buvo padaryta išvada, kad ėduonis yra infekcinė užkrečiama liga, dažniausiai sukeliama Streptococcus mutans bakterijų. Ką tik gimusio naujagimio burna yra praktiškai sterili. Joje nėra ėduonį sukeliančių bakterijų.
Šias bakterijas naujagimis įgyja, jomis apsikrečia tam tikru savo gyvenimo tarpsniu. Į kūdikio burną šis mikroorganizmas gali patekti daugeliu skirtingų būdų – bučiuojant kūdikį, naudojant tą patį šaukštą, apčiulpiant kūdikio čiulptuką, kūdikiui žaidžiant su namiškių dantų šepetėliais ir kt.
Kuo ilgesnį laiką ir dažniau trunka toks kontaktavimas su užkrato nešiotoju, tuo daugiau šių bakterijų susikaupia ant kūdikio dantukų. Nustatyta, jog kuo vėliau pirmieji dantys susitiks su šiuo mikroorganizmu, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys ėduonis.
Burnoje jau apsigyvenus šiai bakterijai, lemiamas veiksnys ėduonies atsiradimui – suvalgomo maisto, kuriame gausu cukraus, dažnis.
Laukite tęsinio apie tai, ar motinos pieno cukrus įkandamas mikrobams.
