Šį kartą be jokio man įprasto humoro. Rimtai apie rimtus dalykus.
Nuo praėjusio ketvirtadienio gyvenu neramiai, visokios mintys nebeleidžia pilnavertiškai džiaugtis motinyste. Per eilinę mažiuko apžiūrą konstatuota: mažai priaugo svorio, trūksta pieno, pradėsim primaitinimą ir teks papilomai duoti mišinukų.
Pradėsiu nuo pradžių. Nors mano žindymo istorija kol kas dar neilga, bet pavadinčiau ją nelengva. Savo kūdikį pasitikau tvirtai žinodama ir net neabejodama, kad jį žindysiu. Buvau labai daug skaičiusi apie šį procesą, tad tiesiog pasitikėjau savimi, savo kūdikiu ir tikėjau, kad viskas bus gerai. Iš tiesų viskas ir buvo gerai. Na, neblogai gal būtų tikslesnis apibūdinimas. Nors beveik visa literatūra apie žindymą rašo tai, kad mamos mityba turi būti subalansuota, kad galima valgyti praktiškai viską, tik su saiku, bet man taip niekada nebuvo. Mano kūdikio virškinimo sistema tiesiog yra jautri, todėl net ir dabar, kai jam jau 5 mėn., visiškai nevalgau jokių pieno produktų, jokios kavos, kakavos, šokolado, beveik jokių šviežių vaisių ir daržovių, nieko rūkyto, nieko kepto keptuvėje... Sąrašą galėčiau tęsti iki begalybės. Geriu tik vandenį ir arbatą "Pieno debesėlis". Jau ne kartą bandžiau grįžti kiek į normalesnę mitybą, bet viskas visada baigiasi taip pat: mažiuko pilvelio skaismais, verkimu, sąžinės graužimu ir grįžimo, kaip aš vadinu, prie savo 20 produktų. Taip pat mažiukas, pavalgęs MP, daug atpila, būna 3-4 fontanai. Viską išbandžiau, net nebevardinsiu, bet vis tas pats. Gal ir keistai skamba, kad dėl maisto ribojimo pavadinau savo žindymą nelengvu, bet kai viskas susideda: naktiniai 2 žindymai (nors dabar jau vis dažniau išmiega visą naktį), visiškas prisirišimas prie kūdikio, savęs ribojimas, atpylinėjimai ir t.t., tiesiog pasidaro sunku. Net nežinau, ar man tai apskritai patinka. Žinau tik tiek, kad MP yra geriausia kūdikiui, o aš savo kūdikiui noriu visko, kas geriausia. Taigi žindau kada mažiukas nori ir kiek nori. Na bet gal jau užteks apie tai.
Paminėsiu dar tokį faktą, kad nuo 4 mėnesio pasiūlau mažiukui atsigerti vandenuko. Daugiausiai jis jo išgeria 20-30 ml. per dieną.
Pirmus tris mėnesius svoris augo puikiai! Ketvirto mėnesio patikroje nustatyta, kad priaugo 500 g. Neva tai žemiausia žindomų MP mažylių svorio priaugimo riba. Bet ji pasiekta, tad visiškai jokio nerimo nebuvo.
Penkto mėnesio patikroje nustatyta, kad mažiukas tepriaigo nepilnus 200 g. (tiksliau 195 g.), kai turėtų priaugti 700 - 800 g. Ūgis padidėjo 3 cm. O viską susumavus skaičiai yra tokie: 5 mėn. 69 cm., 7175 g. Išgirstu nusistebėjimą, pasipila klausimai apie maitinimą, MP ir pan. Na atrodo pajutau, kad ketvirto mėnesio viduryje krūtys sumažėjo, o mažiukas nori MP vis dažniau, kas 1-2 val., nors prieš tai jau buvo nusistovėjęs 3-4 val. maitinimo režimas. Konstatuojama, kad trūksta MP. Aš ir pati stebiuosi, nes juk žindžiau pagal visas taisykles, tai kaip jo gali trūkti? Patarimai buvo papildomai duoti mišinuko ir pradėti primaitinimą. Išėjus iš patikros sukosi įvairios mintys:
- Kokia aš bloga mama, nesugebu išmaitinti savo kūdikio. Nusivylimas.
- O Dieve, kad tik nesutriktų mažiuko vystymasis.
- Nieko neišmanau apie mišinukus.
- Ką dabar daryti?
- Na gal ir gerai, pasibaigs tas pienas, nebesikankinsiu nei aš, nei vaikas.
Vyras nupirko mišinuko, skirto kūdikiams, kuriems pasireiškia virškinimo sutrikimai, ir bulvių (košytei). Nuo penktadienio pradėjau maitinti taip: MP, mišinukas, MP, mišinukas, košė (bulvienė), vandenukas, MP, mišinukas, MP, mišinukas ir t.t. Košę valgo tikrai labai noriai ir skaniai, žiojasi tiesiant šaukštą, pačepsi ir nuryja (manau, tai atspindi pagrindinė foto). Tačiau kardinaliai pasikeitė mažiuko savijauta ir nuotaika: vėl pilvuko skausmai, zyzimas, zirzimas ir visiškas krūties atsisakymas. Nusitraukinėti pieną tai man jau kančia. Nors, žinoma, teko ir tai. Žiūrėdama į savo mažiuką, valgantį iš buteliuko, tiesiog verkiau. Sekmadienį vakare vargais negalais vėl įsiūliau krūtį ir nuo to laiko - jokių mišinukų iš buteliukų. Košė mitybos racione liko. Mažiuko nuotaika gal kiek pagerėjo, prie krūties greičiau nurimsta, na o košė vuduriukus šiek tiek pakietino.
Iki šiol nežinau, ar gerai darau. Aplanko dviprasmiškos mintys: viena vertus, juk neveltui tuos mažiukus kas mėnesį sveria ir matuoja, vadinasi priaugtas svoris yra svarbus rodiklis, tad gal vis tik duoti mišinuko? Kita vertus, mano mažiukas jaučiasi tikrai gerai, yra guvus, linksmas - tai rodiklis, kad nieko netrūksta.
Vis tik svoris priaugtas, o ne nukritęs. Galbūt tokį mažą priaugimą lėmė karšti orai, kuomet daugiau prakaituojama, gal tai, kad mažiukas pradėjo daugiau judėti (vartosi, šliaužioja), o gal tai, kad siūliau vandens atsigerti, gal atpylinėjimai (nors ir ketvirtą mėn. atpylinėjo, bet svorio priaugo daugiau)?
Galbūt užtektų tik primaitinimo košytėm ir svoris "atsistatytų", nors kiekvieną kart baiminuosi, kad tai nebūtų tik mano kvailas užsispyrimas žindyti, gal mažiukui vis tik reikia papildomai mišinių?
Rašau tikėdamasi sulaukti patarimų ir pasidalijimo savomis patirtimis. Galbūt Jūs žinote, koks tas priaugtas svoris yra normalus? Gal galite parašyti, kiek Jūsų mažiukai priauga \ priaugdavo svorio? O gal padėtų ir koks MK specialistas...?
Gal kažkam pasirodys, kad iš nieko darau problemą, aš ir pati kartais taip pagalvoju, bet viskas, kas liečia mano vaiką - man yra svarbu. Labai svarbu.
Dar kartą AČIŪ visoms palaikančioms ir patariančioms!!! Gera proga peržiūrėti savo dienotvarkę: ką darau gerai, o ką nelabai.
Jei atvirai, man tokie išsikalbėjimai ir patarimai žymiai pagerina savijautą.
Noriu žindyti savo kūdikį, kad ir sunku būdų, nes jam tai geriausia. Tikiuosi patarimų dėka padidinti MP kiekį.
bet mamos pienukas pradinis yra skirtas atsigėrimui, jis beveik visas iš vandens... jau labai labai karštą dieną, kai duag žinda ir jau traukiasi galinis pienas riebesnis, manau galima siūlyti vandenuko. buvo nesenai ir str MK apie atsigėrimą primaitinant. jei nenori kad mažėtų pienelio duok pirma MP, paskum košytės. kada vandenuko duot, aš nežinau, nes jo dar nė kart ir nedaviau, dabar tik pradėsiu domėtis labiau apie primaitinimą ir vandenuką. gal tada jau po galima duot vandenuko jei dar nori. bet jei nori maitinti pati, tai manau siūlyk Mp kada tik nori. aš tai nors duodu soskytę, bet pirma visada pabandau nuraminti, pamigdyti ar pan su pieneliu, tik antru numeriuku duodu soskytę.
Taip, dabar duodu 1 kart košytę, po jos atsigeria vandenuko ar MP pagal poreikį ir daugiau visada MP, nors patarimas buvo ir mišinio prie viso to duoti. Bet kelis kartus daviau, pamačiau, kad čia kažkokia nesąmonė gaunasi ir nutraukiau.
Vandenį pradėjau duot dėl karščių, kad skysčių nepritrūktų, na o jei diena ir ne tokia karšta, kažkaip nebenoriu klaidint vaiko, tai duodama, tai ne, be to, ir skysčių poreikis pradėjus duot padidėja. Aišku nežinau, ar gerai darau...
O tai gal geriau įvedinėti kokias košytes ir pienuko vis duoti savo?;/
nei mišinuko?
o kam įvedei vandenuką? gal jis tiktų tik kokią labai karštą dieną atsigerti?;/
Ačiū, mamytės, už patarimus! Bent kiek ramiau. Dėl to išmiegojimo visą naktį, turiu omeny 5-6 val., bet jis pats nesikelia, net aš būna keliuosi 2 kart patikrinti, ar jis dar miega, ar dar nesikelia. O jei būna, kad keliasi, žinoma, maitinu kiek tik nori. Dieną taip pat stengiuosi dažniau vis pasiūlyt, pamaitint.
Na man irgi intuicija linksta link to, kad mišinių nereikia, bet nebuvau tikra, tad ačiū už patarimus!
jeigu svoris kristų,tada jau būtų blogai,jei vaikas priauga nors kelis šimtus ar šimtą gramų,tai jau yra gerai.. 😉
tiesa, naktimis iki pat pusantrų maitindavau kas kelias valandas,o po metų netgi kas valandėlę.. buvo nelengva.. mano nei vienas vaikas neišmiegodavo visa naktį
pasakysiu iš patirties: Fausta nuo pat gimimo priaugdavo maximum po 400 gramų, o dažniausiai po 200..daktarė iš pradžių patarė primaitint mišiniu,tą ir dariau,bet atsisakiau..nes ir valgydama mišinį (aišku aš juo maitindavau kartą ar porą per dieną,kai jai buvo porą mėnesių)..ir vėliau mečiau lauk visus mišinukus..būdama metukų amžiaus ji svėrė vos daugiau 8 kg
o kad krūtinė sumažėjo,tai normalu, juk susitvarkė maitinimas ir pan.. dėl to patarčiau nesukt galvos, o gydytojų patarimų kartais ir nepaisyt..
išmaitinau pusantrų metų, ir va dabar panelė savo svorio rezultatais tuos brolį pralenks 😉
As noreciau patarti ,kad nakti nereikia dziaugtis kad ismiega.naktis yra pagrindine pieno gamyba.ir reikia duoti krutine kuo dazniau.ir tikrai nesilaikyti 3-4 valandu intervalo o duoti tada kada nori,nors ir kas pusvalandi.Jei vaikas daro sisiuko nemazai ir tustinasi bent karta per diena ar dvi tai jusu pienelio tikrai uztenka.mano mazyle irgi budavo priaugdavo tik kokius tris,keturis simtus gr per menesi,bet as vistiek nieko neprimaitindavau.mums dabar 14 men.sveriam 10 kg ir pilnai geriam mp😀nemanau kad ji butu per liesa...
taigi tavo mažylis išmiega visą naktį, dėl to ir pieno sumažėjo! kad ir kiek dažnai besiūlysi dieną krūtį, jei naktį ilgi tarpai, tai to pieno ir nepadaugės.
mišinio tikrai neduočiau. košytėmis primaitinčiau ir dažniau krūtį pasiūlyčiau, jei matyčiau, kad reikia padauginti pieno (ypač naktį).
mano antragimė gana prastai priauginėjo svorio, bet puikiai vystėsi. turiu šaunią gydytoją (visiškai tradicinė, jokia natūralistė, bet mišinio nei karto nesiūlė).
o trečioji mano jau nuo antro mėn pradėjo miegoti naktimis nuo 22 -7 val, tai irgi iš karto pasijuto ant pieno kiekio.... bet nejaugi dėl to mišinėlio reiktų? to mišinėlio netgi bijočiau duoti, nes irgi jautrus pilvukas, kamavo diegliai (dabar jų ženkliai jau sumažėjo).
Didelis AČIŪ!
Egle, apie tai būtinai užklausiu žindymo specialisto ir kai tik jis pakomentuos, publikuosiu jo patarimus Mamyčių klube 😀