Žemuogių smilga ir laiškas Mamai

"Mamyte, sveikinu Tave su Mamyčių diena! "- pasakysiu Tau šią gražią dieną. Kaip pasiilgau Tavęs...

Atsimenu, anksčiau nebuvo "mados" švęsti šią šventę. O kokia ši Diena vis dėl to ypatinga! Nes mamos pasijaučia MAMOMIS. Aš taip ilgai svajojau, kad mane kada nors mažas žmogutis pavadins mama ir tai išsipildė! Įsivaizduoju, kaip džiaugdavaisi ir Tu, kai į Tave kreipdavomės "mama". Todėl tokios buvo Tavo akys - pilnos gerumo ir meilės, kantrybės ir užuojautos, supratimo ir palaikymo.  Tavo glėbys buvo toks mielas ir šiltas. Tavo kalba dažnai buvo dainos. Tavo šelmiškumas mus prajuokindavo.

Atsimenu, kaip kalbėjau Tau būdama paauglė: "Mamyte, aš Tavęs niekada nepaliksiu, gyvensiu visada tik su Tavim." Tu tada tik šypsojaisi ir sakei, kad, kai užaugsiu, kitaip imsiu galvoti..... bet buvo mano tiesa.

Dar atsimenu kaip vaikystėje rinkdavau ant smilgos žemuoges ir nešdavau jas Tau, iš anksto džiaugdamasi, kad pamaitinsiu Tave, o Tu man ištiesdavai delną - taip pat su uogomis ir aš lūpomis jas surinkdavau nuo Tavo delno. Turbut Tau buvo gera jausti savo delne mano mažą burnytę.

Mamyte, man taip gera rašyti Tau laišką, nes taip seniai tai dariau... Atsimeni, laiškuose visada Tau primindavau, kad tik gerai pavalgytum ir išsimiegotum, kad saugotum save... kažkodėl dažnai jausdavau nerimą dėl Tavęs. Ir laukdavau Tavo laiškų. Turiu juos ir dabar. 

Kaip myliu tave, Mamyte! Ir taip ilgiuosi! Kaip gaila, kad neišnaudojau daugiau minučių pabūti su Tavimi.

Žinau, kaip stipriai mylėtum mano kūdikį. Nes Tu tokia švelni ir mylinti! Tavo tokia DIDELĖ MEILĖ, į kurią sutelpa visas gyvenimas...

Mamyte, nors ir teks dirbti per šią Mamyčių Dieną, vistiek atlėksiu pas Tave... Palytėsiu žemę, kurioje Tu miegi, padovanosiu Tau gėlių,  uždegsiu daug žvakučių ir mes pasikalbėsime. Kaip visada...

Su Mamyčių Diena,mano brangioji MAMA.