Kaip tėvams sužinoti - vaikas turi normaų, žemą ar aukštą raumenų tonusas? Apie tai pasakoja kineziterapeutė Kristina Bliūdžiuvienė.
Normalus raumenų tonusas liudija gerą nervų, smegenų ir raumenų veiklą. Kai kūdikio tonusas normalus, jo kūnelis perrengiant lengvai lankstosi, bet nesuglebęs, vaikas atlieka tai, ką reikia pagal amžių.
Paprastai tonuso būklę vertina gydytojas - neurologas, testuodamas pasyvų raumenų pasipriešinimą greitam galūnės judesiui. Tačiau jeigu vaikelis vizito metu verkia arba atvirkščiai - būna ką tik pabudęs, dar mieguistas, tonuso tyrimas gali būti netikslus.
Turinčiam žemą raumenų tonusą vaikui reikia papildomų pastangų, norint atlikti judesį. Tokie vaikai atrodo suglebę, jiems sunku išlaikyti pozą, jie dažnai sėdi remdamiesi į daiktus arba guli.
Jei raumenų tonusas didelis – vaikai atrodo sustingę, jų judesiai atrodo nesklandūs, daroma nemažai klaidų. Jie stipriai reaguoja į garso ir šviesos stimulus, sustingsta, išsiriečia.
Kada verta sunerimti:
1) Jeigu vaiko raida atsilieka nuo bendraamžių, vaikas tinginiukas, greičiausia jo tonusas sumažėjęs, pvz. jei vaikutis pagal amžių jau turi išlaikyti galvytę pakeltą, tačiau to nedaro, tai vienas iš požymių, rodančių žemą raumenų tonusą.
Tą galima patikrinti paguldžius vaiką ant pilvuko arba laikant vaiką už pažastų vertikalioje padėtyje ir stebint, ar galva pakelta. Tas pats kalbant apie sėdėjimą – jei vaikas neišsėdi ar sėdi susikuprojęs, tai taip pat gali rodyti žemą raumenų tonusą.
2) Jeigu vaiko raida lenkia bendraamžius, vaikas dirglus, greičiausia jo tonusas padidėjęs, pvz. jei vaikutis riečiasi, tarsi darydamas tiltelį, laiko suspaudęs kumštukus, įtempęs kojų pirštukus, sunku lankstyti rankytes ir kojytes, galima įtarti, kad padidėjęs nugaros raumenų tonusas.
3) Gali būti ir kintantis tonusas arba padidėjęs tonusas tik vienoje kūno pusėje, tuomet vaikutis riečiasi į tą pusę, kur tonusas padidėjęs, dažniausia nemėgsta gulėti ant pilvuko, iškart verčiasi ant šono.
