Kai šeimoje atsiranda antras kūdikis, nelengva niekam, o labiausiai – vyresnėliui. Jis gali ir mušti jaunesnįjį broliuką ar sesutę, gali mėtyti į jį daiktus. Kaip spręsti panašias situacijas? Patarimo Mamyčių klubas paprašė vaikų psichologės Indrės Pajarskaitės.
Mama Agnė:
Mano vyresniajam sūnui dabar 2 metai 9 mėnesiai, o jaunesniajam – 5 mėnesiai. Iš pradžių viskas buvo gera ir gražu. Tačiau maždaug prieš tris savaites pasireiškė pavydas: vyresnėlis susirgo ir mums teko apie porą savaičių sėdėti namuose (negalėjome išeiti nei į lauką, nei į svečius). Tada vyresnėlis pradėjo mušti mažiuką. Prieina ir trinkteli jam per veiduką arba metą į jį ką nors. Prašau, patarkite, kaip elgtis tokioje situacijoje? Kaip aš turėčiau reaguoti?
Tai, kad reikia skirti laiko tik vyresnėliui, žinau, ir tikrai stengiuosi visą laisvą laiką, kai miega mažiukas, skirti vyresniajam sūnui: žaisti su juo, skaityti. Dabar, kai pasveikom, savaitgaliais einam į spektkliukus, važiuojame į svečius pas kitus vaikus ir pan. Tačiau kol kas pasikeitimų nėra.
Pirmiausia, norėčiau patarimo, kaip reaguoti būtent tuo momentu, kai vyresnėlis suduoda (ar užsimoja suduoti) mažesniajam? Ką daryti, kad toks elgesys pasibaigtų?
Vaikų psichologė Indrė Pajarskaitė:
Labai maži vaikai savo pavydą atskleidžia visai nediplomatiškai: gali prašyti, kad tėvai išmestų mažylį, pasiūlyti padovanoti jį kitiems ar palikti pas kaimynus. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau savo jausmus išreikšti žodžiais, tai jis padaro veiksmais.
Savo pavydą, nerimą, baimę atskleidžia netinkamu elgesiu – žnybia, muša, stipriai spaudžia mažąjį brolį ar seserį. Toks elgesys turi būti tuoj pat nutraukiamas. Vaiką reiktų greitai sustabdyti ir atvirai parodyti jo motyvus, pavyzdžiui, „Tau nepatinka mažylis. Tu jauti jam pyktį. Parodyk man, koks piktas tu esi“.
Galima padėti vaikui parodyti (pamokyti), kaip išreikšti pyktį: kartu patrepsėti, gniaužti kumštukus, paboksuoti orą ir t.t. Tuo metu komentarai turėtų būti trumpi ir paprasti, tokie kaip „Tu man dabar rodai, koks esi piktas. Dabar mama žinos. Kai supyksi, ateik ir pasakyk man“.
Labai svarbu, kad suprastume, jog vaikas turi teisę jausti visus jausmus ir, kai jis „rodys“, koks yra piktas, turime išlikti ramūs, nuoširdūs, neišsigąstume. Nepadarykite klaidų – nebauskite fizinėmis bausmėmis! Taip elgdamiesi, perduosite vaikui žinią – kai pykstu, galiu skriausti ir kitus.
Stenkitės kuo dažniau įvardinti, kaip jaučiatės jūs, kaip jaučiasi vaikas, parodykite mimika savo nepritarimą tokiam elgesiui – taip mokysite vaiką savo jausmus reikšti žodžiais, o ne veiksmais.
Iš vieno laiško sunku spręsti apie situaciją, todėl galiu ir klysti, tačiau rašote, jog žaidžiate su vaiku, kai kūdikis miega, todėl vyresnėlis tokią situaciją gali interpretuoti, jog mama jam „priklauso“ tik tuomet, kai broliukas miega, t.y., kai jo nėra.
Pasistenkite kartais dėmesį skirti tik vyresniajam vaikui, jam paaiškindami, jog kūdikį prižiūrės kitas asmuo (aišku, jei tai įmanoma ), o mama dabar kažką veiks su juo. Taip vaikas supras, jog mama kartais daugiau dėmesio skiria mažyliui, tačiau taip pat kitą kartą visą dėmesį skirs jam (tarsi lygybės ženklas).
Pabandyti paanalizuoti, kuo šios savaitės, kai buvo namuose, buvo kitokios nei prieš tai buvęs laikas, kuo tos dienos skyrėsi nuo prieš tai buvusių – ramių dienų. Toks palyginimas gali padėti atrasti, kas paskatino berniuką taip elgtis.
Mamyčių klubas
turiu du berniukus vyresneliui 2.9men o maziukui 29 dienos,vyresnelio pavydo nera,jis myli broliuka,buciuoja rankyes,glosto,ikisa zinduka kai verkia,pasupa ir nera jokio pavydo,gal del to ,kad jo labai lauke,leidome bendraut su kitais vaikuciais,zino,kas galima,o kas ne.
O as tokios problemos neturiu, bent jau kol kas. Mano pirmagime 2metu 3 men,o maziuke 3 men. Bet Vyresnele labai myli sesute, prieina paglosto,net pasupa lovyteje jei verkia. Nezinau, kaip bus veliau.
esu siuo metu nescia,pagal ekoskopija vakar turejau susilaukti antro berniuko,bet dar nesulaukeme,tai siuo metu labai daug kalbame su vyru ir vyresneliu,kad greit tures broliuka,koks jis bus mazas,kad ji reiks priziuret,kad jis nieko nemokes,tai vyresneliui siuo metu yra 2,8 men,bet jis man sako ,kad noriu broliuko,kad ji myles,neskriaus,nes jis bus mazas,nieko nemokes reiks padeti,tai ziuresim kai bus ,kai gims,kaip elgsis,siaip jis su kitais vaikais elgiasi draugiskai,apkabina,pamyluoja,tikiuosi,kad mums nebus nesusipratimu😀
mano vyresnis vaikas man atvrai pasake kad nekencia mazojo nes as jam per daug demesio skiriu ir nemiliu jo jis stengesi pavyda issreigti zodziais bet jis parausta ir jam trugsta kantribes ir imasi drastisku veiksmu , bet ir mazasis ji paerzina ir taip ji skatina veikti !
as ir manau jog vaiko pavydas neisvengiamas.... reik dar negimus kudikiui kalbetis su vaiku ir tiesiog turet kantrybes😀
Manau pavydas niekur neišvengiamas tarp vaikų.... bet vėliau viskas susitvarko 😉
Mano sūnelis tai pati geriausia auklė dukrytei, nors tarp jų ir 5 metai skirtumas, bet niekad nematau jokio pavydo, jokios konkurensijos, abu žaidžia, abu valgo, o kartais mažoji dar ir pasinaudoja savo metais 😀 -mažiems pirmenybė 😀
vgfregdghretlkvcxszarwwwwoi8mbtdr4
Mes ir galvojam apie seimos pagausejima tad sis patarimas mums tuo metu kj gims antras vaikelis, tikiuosi greitai pradesiu lauktis😀
nors mes ja ruoseme nuo pilvuko laiku ji pas mane supratinga mergaite
mano dukryte viska isgyveno savyja buvo pora nuotykiu bet pasikalbejom suprato dabar viskas ore 😀
geras specialisto komentaras
Kazkur yra straipsnis apie mano tokiapat patirty kaip sios mamos...
Ateinant broliukui y pasauly, vyresnely ruosiau nuo pat pradziu...
Turejome toky raktely, su kuriuo, zadejau, vasarai atejus, atrakinti pilvuka ir padovanoti broliuka..
Dar, ka tik gimes broliukas padovanojo vyresneliui motociklu rinkiny, kad "papirktume" Didyjy broly...
Kai parsivezeme leliuka namo, sunui papasakojau, kad broliukas mazas, kad su juo neina dar pazaisti ir, kad turime buti geri, ramus salia jo, kad jis uzaugtu didelis ir galetu su juo zaisti kamuoliu...
Ir, tikrai, mano pastangos nenuejo veltui... Didysis niekuomet neskriaude mazojo, atejes duoda bucky, paglosto galvele, padaro gydu gydu kateles...
Kai keisdavau pampersa, vyresnelio visuomet paprasydavau atnesti nauja, ismesti. O kai jis eidavo siukslines link, tarsi netyciom sakydavau mazyliui: "matai, koks musu brolis saunus? kaip jis mums padeda"? Didysis tai isgirdes net nusvisdavo 😀
Taciau pavydo neisvengeme ir mes, kai jis noredamas atkreipti demesy, mete daiktus ir drastiskai elgesi salia svertimu zmoniu ir, kai gryzdavo tetis...
Man jo elgesys suprantamas ir pelnytas, nes as pakankamai uzsiemusis buvau ne tik sunumi, bet ir diplominio darbo rasymu ir, tikrai nusipelneme to jo elgesio...
Aciu Dievui, kol kas viskas gerai!!!!!!!
pas mane ir vyresnėlis jam 5metukai karatais parodo pavyda mažam broliukui kuriam tik 3 mėn., bet mes atsisėdam ir pakalbam apie tai kodėl jis taip daro. ir visada randam įšeiti. Ir aš manau kad rėkimu ar mušimu nieko nepakeisi reikia turėti kantrybės ir viskas susitavrkys😀
labai geras secialisto atsakymas. Zinosiu ir as ka daryti jeigu ateityje kiltu tokiu problemu