Viltės Kamilės pažintis su operacija

Sveikutės, pamenate paskutiniame pasakojime pabaigiau pasakojimą apie vaiko operaciją. Tad šį kartelį papasakosiu apie nemalonią pažintį su ja.

Pasakojimą galite rasti čia:http://www.mamyciuklubas.lt/klubas-auginu-vaika-su-negalia/vilt%C4%97s-kamil%C4%97s-vystymosi-eiga

2010 07 09. Dukrytė pabudo labai rami, net nereikalavo maisto (o ir valgyti negalėjome). 11 val.40 min. atėjusi sesutė mus išsivedė, Viltytę leisdama palydėti iki operacinės......Tokio jausmo niekam nelinkėčiau, kai reikia atiduoti dukrytę į nežinios rankas...

Eidama atgal į palatą tvardžiau ašaras, o apkabinusi vyrą pravirkau... Juk ji tokia mažutė ir gležnutė, bet ji nori gyventi, juk tiek ištvėrė. Gydytojas buvo įspėjęs, jog operacija truks daugmaž 1,5 val.ir tada dukrytę veš į reanimacinę palatą.

Laikrodis jau tikseno 14 valandą, bet operacinės durys neatsidarė, į galvą lindo pačios baisiausios mintys...Laikrodis apsistojo ties 15 valanda, ašarų nebetvardžiau, tikrai kažkas nutiko...kodėl nepareina gydytojas...

15 val. 30 min. prasidaro durys ir išeina gydytojas - pagaliau ištaria man labai lauktus žodžius: "Operacija buvo sėkminga, sudėtingesnė nei numanėm, nes cista buvo labai didelė. Cista prijungėm prie skilvelių, tad palaipsniui ji mažės. Tiesa, operacijos metu jau jūsų dukrytės galvytė pamažėjo. Darėme tris pjūvius, bet mergaitė stipri. Manau, ryte jau galėsim parvežti į palatą. O šiandieną galit aplankyti reanimacinėje palatoje".

18 val. pagaliau pamačiau dukrytę, ji buvo visa apkarstyta šlangutėm, negalejau susitvardyti ir pravirkau (padariau didelę klaidą), dukrytė mane išgirdusi atsimerkė ir pradejo verkti (per zonda, net negalėjo pravirkti balsu).

Gydytoja tuoj pat mane išvarė, kad vaikui nekiltų komplikacijų, tad tiek ir pamačiau tą dieną savo dukriuką. 2010-07-10 9 val.45 min. atėjusi seselė paragino mane paskubėti, pareikšdama, jog einam parsivežti Viltytę. Dukrytė buvo mieguista, tarsi tik ką gimusi iš naujo...

Rengti mažulę mokinausi išnaujo,juk galvytėje du pjuviai. Bijojau užgauti, tačiau su tuo susitvarkiau :) Sveikome sparčiai, po keliu parų mus išleido iš ligoninės su sąlyga, kad būsime Vilniuje, pas giminaičius ir nevažiuosim į Šiaulius, nes kelionė dar mažutei per sunki, tokią kaitrią vasarą.

2010 07 14 pirmą kartą išgirdau, kaip Viltė Kamilė krykštauja, tą akimirką supratau, jog mes tikrai sveikstame :) Juokiausi kartu su dukryte, ašaros riedėjo skruostais...O sekančią dieną Viltytė pati pradėjo traukti net iš buteliuko  :)

Prieš operaciją

Praėjus parai po operacijos

Močiutė visada buvo šalia ir padėjo mamytei, gaila, kad tėvelį spaudė darbelis, bet svarbiausiom akimirkom taip pat buvo šalia :)

Dvi dienos po operacijos

Senelis labai gailėjo mano kojytės, kur buvo įstatytas kateteris

Viena iš siūlių, beja, dabar mano siūles labai sunku pamatyti, praktiškai nesimato :P

Kelios dienos po operacijos, jaučiuosi puikiai, tik galvytės stengiuosi nejudinti

Miegojau kartu su mamyte, kol buvome pas tetą....O kaip sparčiai sveikome, papasakosiu kitą savaitę :)