Vakar vakare sėdėjau ant sofos, dukrytė Helga (10 mėnesių amžiaus) žaidė ant čiužinio, vyresnėlė Ulrika lakstė šalia.
Tik staiga pamačiau Helgą krentant nugaryte ant žemės. Automatiškai stvėriau už nugarytės ir pačiupau už rankytės. Išgirdau trakštelėjimą. Neaišku, Helga verkė dėl skausmo ar dėl išgaščio. Kilo nerimas dėl rankytės, gal nevykusiai pastvėrus išnarinau, o gal skausmingas nykstelėjimas.
Ją nuraminau, užsnūdo, nebepuoliau nurenginėt. Su nerimu laukiau tinimo ar išnarintos rankytės nevaldymo. Jau mintimis ruošiausi į ligoninę. Po kelių nusnaustų minutėlių atsibudo Helga.
Patikrinom rankytę. Patepėm dėl visa ko kremuku nuo sumušimų. Helga žvali ir linksma. Nerimas atslūgo. Štai kaip vieną akimirką pasielgus nevykusiai, galima "prisivirti košės".
Be abejo, būtų užtekę pagaut už nugarytės, bet tą akimirką išėjo automatiškas nevykęs veiksmas.
Ar jums kartais taip nutinka, kai neatsargiai pasielgiate su vaikais?
Ojee, maniske lygioje vietoje sugeba nugriuti 😀
tokiu metu net negalvoji už ko griebt, galvoji, kad tik nepargriūtu, dar kai sūnus mažas buvo, sukiojausi virtuvėj, rankos buvo užimtos vienoj peilis, o kt net nepamenu kas, sūnus ėjo ir užkliuvo tai aš koją net pakišau, kad negriūtų 😃 ☺