Yra posakis: kaip greitai auga svetimi vaikai... Deja, nė velnio!!! Šuoliais auga ir savi. Bent jau man. Sūnus auga greitai... Nenumaldomai greitai.
Taip norėtųsi kartais tą laiką sustabdyti, pagauti. Bet, deja, tas neįmanoma. Mums belieka tik tas akimirkas fiksuoti ir saugoti vaikams, anūkams ir vaikaičiams. Brangios akimirkos, mūsų mažųjų pasiekimai yra neįkainojami!
Tvarkiau nuotraukas, įrašus ir taip suspaudė širdį! Ne dėl ko kitko, o vis dėl to laiko... Kad jis taip nepavejamai bėga. Augustinas, rodos, tik vakar gimė, o šiandieną jau laksto. Neseniai pradėjo žengti pirmus žingsnius, o šiandien jau taria žodį. Kamuoja nostalgija, kad tos akimirkos niekada nebepasikartos...
Čia užfiksuota mano mažylio vieni pirmųjų žingsnių. Čia Augustinui nėra nė 10 mėnesių.
Fiksuokime mums brangiausias akimirkas, nes, deja, jos nebesikartoja...
Mama Sigita (regina)
reikia dar vieno vaikucio 😉 ir patyrimai pasikartos 😀 😀 😀
Tikra tiesa,laikas lekia greitai.Manoji tai pat greitai mums auga.Smalsuoliukas sunelis jusu,kaip ir visi leliukai.
Man taip pat manoji greit auga😀
koks smalsutis😀manoji man irgi greit auga
Na va skype įjungta, vaikiukas prie pc 😃 Taip smagu pažiūrėti tokius video išties 😀