Augindami savo mažuosius, mergaites ir berniukus, neretai susiduriame su kitų, o kartais net ir mūsų pačių galvose tūnančiais stereotipais. Na kad ir pavyzdžiui kūrybiškumas. Neretai jis priskiriamas kažkodėl mergaitėms.
Kitas dažnas stereotipas - kūrybiškumas ir polinkis ar netgi talentas, kurioje nors meno srityjem yra vienas ir tas pats.
Pastarųjų metų tendencijos rodo, jog mes, tėveliai, vos prakutusį savo mažylį skubame vežti į įvairias kūrybinio lavinimo dirbtuvėles – vos kelių mėnesių kūdikėlius jau mokome muzikuoti, ūgtelėjusius pipirus – piešti, šokti, čiuožti.
Neretai kūrybiškumo skatinimą namuose mes įsivaizduojame kaip darbelių darymą - susėdome ir štai karpome, lipdome, piešiame. O tuomet, kai vaikas tiesiog uždainuoja prekybos centre – tildome jį, kai jis čia pat kuria eilėraščius – sakome, kad jie turi rimuotis. Kaip jis piešia saulę, sakome, kad ji nebūna mėlyna ir pan.
Kūrybiškumas yra čia pat, šalia mūsų. Kiekvienoje akimirkoje, net kai mes tiesiog tvarkome žaislus, renkamės batus ar kepame keksiukus. Kūrybiškumas bus šalia mūsų, jei tik mes jam leisime būti.
Smagaus žiūrėjimo!
