Turbūt šiais laikais sunkiai surastume tokius tėvelius, kurie vaiko žaidimus pavadintų tuščiu laiko švaistymu. Daugiau mažiau visi sutariame, jog būtent žaisdami mūsų mažieji kaupia patirtį, turtina suvokimą, gilina savo patirtį, žinias.
Vaikų ugdymo specialistai, stebėdami vaikus bei apibendrindami patirtį, susijusią su jų žaidimas, mūsų tėvų elgesyje pastebi šiokių tokių tendencingų baimių, kurios susijusios su laikmečio diktuojamais stereotipais.
Pasaulis tuo ir gražus, kad mes jame visi skirtingi. Tad augindami savo sūnų ar dukrą – mes jau nuo pirmų dienų atsižvelgiame į skirtingus jų poreikius, kad ir parinkdami sauskelnes: nuo šiol berniukams ir mergaitėms jos skirtingos. Ir ne šiaip sau – o dėl skirtingos jų prigimtinės fiziologijos.
Taičiau ne tik lytis, žinoma, nulemia mūsų skirtumus. Mūsų tėvų pareiga tuos skirtumus matyti.
Nereikia pamírští, jog tėvų darbas yra kartais vaikus nukreipti tam tikra linkme, o žaidimas – bene greičiausias kelias į mūsų vaiko širdį.
Smagaus žiūrėjimo!
