Velykinė zuikio kepuraitė

Artėja Velykos, graži ir linksma šventė. Mums šios Velykos bus pirmos su Kajumi, tad nutariau ne tik papuošti namus, bet ir Kajų. Jis kaip mažas zuikelis, dar ir dantukai du priekinei lenda – tikras zuikis bus per Velykas.

Numezgiau Kajui zuikio kepuraitę, taip pat dar numegsiu vyrui ir sau, būsime zuikučių šeimynėlė per Vvelykas.

Kaip megzti kepurytę?

Iš pradžių reikia pamatuoti, kokio pločio ir ilgio megzti kepurytė. Aš paėmiau Kajaus kepurytę ir ją išmatavau: jo galvytės apimtis – 45 cm, tad reikės 60 akių.

Jums reikės:

Įvairių spalvų siūlų

Virbalų

Vąšelio

Adatos didelės su didelė kilpa

Paprastos adatos

Paprastų siuvimo siūlų

Žirklių.

Darbo eiga:

Kepurytė susideda iš dviejų dalių: priekio ir galo. Abi detalės turi būti vienodos. Apmezgam 30 akių ir mezgam raštu: dvi geros akys, dvi blogos (kad geriau laikytųsi ant galvytės, būtų kaip gumytė ir nesivyniotų) 5 eiles.

{pic:1}

Po to paprastu raštu, kur geros - ten geros akys, kur blogos, ten blogos. Ir mezgam tiesiai 28 eiles. Dabar darysime ausis: mezgam 13 akių, po to keturias akis sumezgam, padarom tarpą tarp ausų. Po to vėl likusias 13 akių mezgame.

{pic:2}

Sakykim, čia pirma eilė ausų, 2 eilę mezgam nemažinant akių, 3 – pamažinam po vieną akį iš vidurio, 4 – nemažinam akių, 5 eilė - mažinam po vieną akį ir iš vidaus ir iš kraštų, 6, 7, 8 – eiles mezgam nemažinant akių, 9 – vėl mažinam po vieną akį ir iš kraštų ir iš šonų, 10, 11- nemažinam, 12 - mažinam kaip ir 9 eilėj, 13- nemažinam, 14- mažinam ir 15 pabaigiam megzti.

{pic:3}

Surišame ausyčių galus, kad neiširtų. Ir taip sumezgam dvi vienodas detales. Sudedam dvi detales gerą su gera pusėmis ir susiūname jas iš šonų ir ausis (viską ratu su adata didele kilpa ir tais pačiais siūlais, kuriais mezgėte kepurę).

Liko tik pagražinti. Padarome zuikiui akytes: padarome pyne ir ją susukame kaip susisuka gyvatė ir prisiūname adata ir plonais siūlais.

Tokiu pačiu principu padarome nosytę, padarom pynes ir suformuojam veiduką, burnytę, padarom dantis. Ūsai – 6 pynės, tai šeši ūsai, juos pritvirtiname iš vieno galo. Viso neprisiūname, kad galėtų, kaip sau nori riestis, kad būtų panašūs į ūsus.

Štai ir pabaigta zuikio kepurė!

{smallpic:4}

Kajus su ja atrodo labai gražiai ir jam ji patinka. Žiūri į save veidrodyje ir šypsosi – jos nenusiima, tik vis žvilgčioja į veidrodį.

Su šia kepure eisime į lauką, kad kiti vaikučiai pamatę pasakytų: „Žiūrėk – Velykų kiškutis“.

Rasa Karlonienė