Vėl puikus rytas einant į darželį

Rugsėjo 10 d. vakarą dukrytę pasiėmė tėvelis. Verkė, bet nieko baisaus. Išsiilgo. 

Pastebėjau, kad mano vaikas, grįžęs iš darželio, būna labai pavargęs.  Vis ją reikia nešioti ant rankų, vis kažkas nepatinka... O vakare užmiega apie 21 val, kur anksčiau ir 24 val sulaukdavo.

Rugsėjo 11 diena – vėl puikus rytas

Nors mergytė kėlėsi sunkai, bet noriai prausėsi, rengėsi, šukavosi plaukučius. Ir vėl gavau atsiveikinant patį nuotabiausią bučiuką... Ir vėl vaiką su tėveliu akimis lydėjau pro langą...

Skambutis! Valio! Vėl mergytė su tėvėliu atsisveikino be ašarų ir net pati bėgo darželio duris daryti. Ne tas žodis, kaip džiaugiuosi.  Kai žinau, kad mergytei viskas gerai, tai ir namie nuotaika kyla darbuotis.

Bet kažkaip keista... Penktadienį ėmėmės už galvos nuo vaiko klykimo, o šią savaitę einame be jokių ašarų ir net su nuotaika.  Kažkas neįtikimo...  Kaip sakant, laikau kumštukus už savo mergytę, kad ir toliau taip jai sektųsi.

Apibendrinant, mūsų "sunkusis periodas" truko lygiai vieną savaitę.