Per maistą plintančios infekcijos yra apibrėžiamos kaip infekcinio arba toksinio pobūdžio ligos, sukeltos mikroorganizmų, kurie patenka į žmogaus virškinamąjį traktą su maistu, skelbia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Su maistu plintančios infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.
Sergamumas per maistu plintančiomis infekcijomis ypač padidėja vasarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2009 m. I pusmetį salmonelioze užsikrėtė 802 asmenys, iš jų birželio mėnesį užsikrėtė 259 asmenys, per 2010 m. I pusmetį salmonelioze užsikrėtė 666 asmenys, iš jų birželio mėnesį – 221.
Per maistą plintančių infekcinių susirgimų šiltuoju metu laiku padaugėja dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl natūralių gamtinių priežasčių. Mikroorganizmai greičiau dauginasi šiltu metų laiku.
Dauguma mikroorganizmų greičiausiai dauginasi drėgnoje, 32–43°C aplinkos temperatūroje. Todėl vasaromis, o ypatingai šią karštą ir pakankamai drėgną vasarą, bakterijoms yra puikios galimybės daugintis.
Antra priežastis, kuri padidina maisto sukeliamų infekcijų riziką vasarą, yra ta, jog žmonės šiltuoju metų laiku nemažai laiko praleidžia gamtoje ir kelionėse, dėl to tenka gaminti lauke, o išvykoje niekada nesudaromos tokios maisto ruošimo sąlygos, kokios yra namų virtuvėje – švaraus vandens maisto gamybai šaltiniai, šaldytuvai maisto laikymui ir kt.
Salmoneliozės simptomai
Dažniausiai negalavimus sukelia salmonelės. Žmogus, užsikrėtęs šiomis bakterijomis, suserga salmonelioze. Šia liga dažniau serga vaikai nei suaugę. Apie 60–80 proc. atvejų yra pavieniai.
Salmoneliozės inkubacinis periodas nuo 12 iki 36 val. Ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, išsekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Dėl smarkaus viduriavimo sukeltos dehidratacijos žmogus gali net mirti.
Kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniais salmoneliozės rizikos veiksniais Lietuvoje yra vištiena, kiaušiniai ir jų produktai.
Kampilobakteriozės simptomai
Taip pat plačiai paplitusi infekcija yra kampilobakteriozė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2009 m. žmonės kampilobakterijomis dažniausiai užsikrėtė vartodami vištieną, kitą paukštieną ir jos produktus, mėsą bei žalią pieną.
Ūmiai pasireiškiantys simptomai yra pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas ir viduriavimas. Tačiau, be šių simptomų, išlieka lėtinių sveikatos problemų pavojus, tokių kaip artritas ir neurologiniai sutrikimai.
Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400–500 bakterijų). Net nedidelis mėsos sulčių lašelis (turintis Campylobacter jejuni rūšies bakterijų), nulašėjęs nuo paukštienos, gali sukelti ligą.
Lizteriozės pavojinga nėščioms moterims
Vis dažniau užregistruojama ir listeriozės atvejų. Listeriozės vidutinis inkubacinis periodas ─ 3 savaitės. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais ─ pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos.
Ši liga labai pavojinga nėščioms moterims, kadangi gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus mirtį ar naujagimio listeriozę.
Nors po kelių dienų ligos simptomai gali išnykti, tačiau ligos sukėlėjai į aplinką su išmatomis patenka keletą dienų. Toks žmogus yra vadinamas ligos nešiotoju, esant blogai asmens higienai jis gali užteršti maisto produktus ir užkratą perduoti kitiems žmonėms.
Tačiau yra keletas būdų, kaip galima šių infekcijų išvengti:
Dažnai plauti rankas
Manoma, kad tarša, išplitusi nuo neplautų rankų, atsakinga už ketvirtadalį per maistą plintančių infekcijų, todėl labai svarbu dažnai ir tinkamai plauti rankas:
• Plaukite rankas vandeniu su muilu kaskart pasinaudoję tualetu, prieš kiekvieną valgį arba prieš ruošdami maistą bei maisto ruošimo metu, taip pat paglosčius augintinius bei kaskart sugrįžus namo;
• Pasirūpinkite, kad net ir gamtoje turėtumėte švaraus vandens ir rankšluosčių rankoms plauti ir nusišluostyti.
Vengti kryžminio maisto užterštumo
Kryžminis maisto užteršimas yra viena iš pagrindinių maisto užteršimo mikroorganizmais priežasčių, todėl:
• Laikydami maistą šaldytuve, stenkitės, kad žalia mėsa nesiliestų su jau pagamintais maisto produktais, naudokite atskirus peilius ir lenteles žaliai mėsai ir kitiems maisto produktams pjaustyti;
• Įrankius, su kuriais ruošiate žalią mėsą, nuplaukite ir prieš naudojimą, ir po jo.
Maistą ruošti tinkamoje temperatūroje
Įsitikinkite, kad Jūsų ruošiama mėsa pakankamai iškepusi. Ant grilio kepama mėsa dažniausiai greitai apskrunda iš išorės, o vidus išlieka nepakankamai iškepęs, todėl prieš valgydami tokią mėsą, būtinai perpjaukite ir pažiūrėkite, ar mėsa tolygiai iškepė.
Geriausia yra turėti specialų termometrą, kuriuo galima pamatuoti kepinio vidaus temperatūrą. Kai ji pasiekia 75°C, dauguma mikroorganizmų sunaikinami. Jei specialiai ruošiate ne visai iškepusius mėsos gaminius, tuomet bus pasiekiama šiek tiek mažesnė gaminio vidaus temperatūra:
- Jautienos, avienos, veršienos kepsniai, steikai – 64°C (ne visai iškepę), – 71°C (vidutiniškai iškepę), 76°C (visiškai iškepę);
- Šviežios kiaulienos steikai, kepsniai – 71°C (vidutiniškai iškepę), 76°C (visiškai iškepę).
Šaldyti maisto produktus
Jei Jūs išvykote į kelionę, greitai gendantys maisto produktai turi būti laikomi izoliuoti nešiojamuose šaldytuvuose su kelių centimetrų storio ledo sluoksniu arba specialiose maisto gabenimo talpose su ledo pakuotėmis.
Geriausia gėrimus ir greitai gendančius maisto produktus laikyti atskiruose šaldytuvuose, nes gėrimų šaldytuvas būna dažnai atidarinėjamas, o dėl to šaldytuve pakyla temperatūra.
Laikykite šaldytuvą vėsiausioje vietoje ir, kiek įmanoma, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
Kai tik šaldytuve pradeda tirpti ledas, jį reikėtų papildyti nauju.
Jei nėra galimybės pasiimti maisto šaldytuvą su savimi, rinkitės ne taip greitai gendančius maisto produktus, pvz., džiovintą mėsą, riešutus, kietą sūrį, duoną, javainius, krekerius.
Jei neplanuojate suvalgyti pasiimamo į kelionę maisto per dvi valandas po jo įsigijimo, būtinai, prieš pakuodami maistą kelionei, jį laikykite šaldytuve.
Maistas, kuris laikomas ne šaldytuve ilgiau kaip dvi valandas, gali būti nebetinkamas vartojimui. Aukštesnėje kaip 32°C temperatūroje maistas netūrėtų būti laikomas ilgiau kaip 1 valandą. Todėl, jei po valgio liko likučių, geriausia juos kuo greičiau patalpinti atgal į šaldytuvą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai rekomenduoja:
* Prieš vartodami kruopščiai nuplaukite vaisius, uogas ir daržoves;
* Rinkdamiesi maisto produktus parduotuvėje, atkreipkite dėmesį į jų galiojimo laiką bei pakuotės būklę (ar pakuotė nepažeista, neišsipūtusi);
* Prieš vartodami įsigytus produktus atkreipkite dėmesį, ar nepakitusi produkto išvaizda ir kvapas;
* Jeigu nepavyko išvengti infekcijos, plintančios su maistu, ir pajutote negalavimus, būtinai kreipkitės į gydytojus.
