Vaikų sportas

Vaikų sportas

24. Jan 2014, 16:32

Aš nežinau ar pažymėjau tinkamą temą, nes sportą galima priskirti kelioms sritims - lavinimas, laisvalaikis, vystymasis, raida ir t.t.
Kodėl aš rašau būtent apie tai?

Kaip ir temoje parašyta, vaikų sportas prasideda nuo gimimo. Aš manau, kad daugumai tai nuskambės galbūt baugokai. Bet realybė tokia, kad šiandien į sporto treniruotes jau ateina bent kokių negalavimų turintys vaikai, taip pat daugelio koordinaciniai, lankstumo ir kt. gebėjimai yra labai žemam lygyje.
Kur yra problema? (mano nuomone)
1. Net ir naujagimis turi pradėti daryti mankštą (mama turi vaikeliui daryti įvairiausius pratimus, masažus)
2. Tik pradėjęs vaikščioti mažylis būtinai turi būti užimamas kokia nors FINIZE veikla.
3. Kūno kultūra turi būti privaloma kiekvienam-naujagimiui ir brandaus amžiaus žmogui.
Taigi. Man dažnai paskambina pažįstami ir klausia - nuo kada galima vaiką pradėti leisti į treniruotes? Nuo kada "tu" priimi? (aš esu profesionali greitojo čiuožimo trenerė). Turiu tik vieną pavyzdį: "Mano Adomas atsistojo ant pačiūžų tada, kai nesvyruodamas pats vaikščiojo".  Jeigu pagal sporto mokyklų "principus" - nuo 5-6 m. Adomas pirmą kartą atsistojo ant pačiūžų tuo metu buvo  dviejų ar pustrečių metukų. O iki tol jis keturiomis bande čiuožti ant ledo :D Tačiau didesnė esmė yra ne vaiko amžiuje, o jo fiziniame pasirengime. Adomas nuo pirmųjų dienų buvo pratinamas prie kūno kultūros, t.y. jis visada būdavo mano treniruotėse ir stebėdavo sportuojančius vaikus. Vėliau pradėjo juos pamėgdžioti. Tai vaikams yra labai smagu, o tokiu būdu pajunta judėjimo džiaugsmą. Žinoma, yra tokių vaikų, kuriems tai atrodytų nuobodu ar neįdomu. Čia mano nuomone problema yra jau pirmuopsiuose metukuose, kuomet dažnai galima išgirti mamas sakant: nebėk pargriūsi, nešokinėk sušilsi, mano vaikas sveikas jam sporto nereikia ir t.t.  Anot vieno sporto profesoriaus - visų fizinių ypatybių pagrindas yra sudaromas iki 6 metų. Grįžtant prie klausimo kada vaikai gali pradėti lankyti treniruotes, tai daug kartų pati ieškojau atsakymo į šį klausimą. Pagrinde yra atsakymai tokie, kad amžius suskirstomas pagal sporto šakas, kur vidurkis siekia 6 metus. Tada išvada tokia, kad mes pradedame treniruoti vaikus nuo nulio, ypač kai tam tikslui jau yra gerokai pavėluota. Atėję 5-6 metų vaikai į treniruotes labai sunkiai įveikia vieną stadiono ratą bėgte...tiesiog graudu ir tiek. Aišku iškart kyla klausimas - o kiek turėtų apibėgti? Aš dabar ir nebežinau...tiesiog vaikai fiziškai yra labai silpni. Mano vyresnėlis Adomas dabar yra penkerių. Jam nėra absoliučiai sudėtinga apibėgti geru tempu 4-5 ratų... Kiti pamatę sako - mažasis talentas... tačiau ką mes vadiname talentais? Visada šioje vietoje apsigauname, nes panašu į tai, kad talentui viskas duota iš aukščiau ir jam nieko nereikia daryti.... Mano nuomone, talentas yra visai kitur: vaiko tinkamo požiūrio suformavimas, aktyvus laisvalaikis, kryptingas lavinimas, vaiko ir tėvų užsispyrimas. Ką tai reiškia supaprastinus - nuo pat gimimo vaikui diegiama kūno kultūra ir sveika gyvensena, tėvų tingėjimo nebuvimas ir noras vaikus kuo daugiau užimti fizine veikla (tiesiog netingėti nuvežti į treniruotes), galų gale - rodyti pavyzdį savimi. Ir toks pasiteisinimas "mano vaikas linkęs į menus" yra netinkamas. Jeigu vaikas piešia ar muzikuoja  45 minutes - jam privalomai reikalinga mankšta...Tiek kūrybos metu - pvz sėdint - apkraunami labai vieni raumenys, kiti išvis nedirba...tiek laisvalaikiu eilinį kartą laiką leidžiant prie kompiuterių ir t.t.
Dar vienas iš pavyzdžių: vasarą buvau sportinėje stovykloje su vaikais. Ju amžius buvo nuo 4,5 iki 13 m. Esmė yra ta, kad jie visi per dieną darydavo po dvi treniruotes ir dar rytinę mankštą. Po kiekvienos treniruotės po valandą žaisdavo žaidimus ežere ir nesakyčiau kad jei buvo labai pavargę - dar viešbutyje žaisdavo gaudynių koridoriuje ar lauke su kamuoliu. Tai čia labai geras pavyzdys, kiek pvz 5 metų vaikas gali per dieną užsiimti fizine veikla. Šalia to, keletas tėvų įdėjo maišelius su vaistais vaikams...vienam nuo alergijos, kitam nuo ežero vandens akims, dar vieni nuo švykščiančio garso gerklėje ir t.t. Neprireikė nei vienam, nes sportuojant po 1,5 val ir po 1 val purškimo vandenyje du kartus per dieną - organizmui nėra kada galvoti ir svajoti apie "negalavimus" ir vaistus. O aš nekalbu jau apie apetitą...suvalgydavo visi suaugusiųjų porcijas (man asmeniškai ta porcija buvo kaip tik).
O jei žaidimų kambarys kaip, kai kurie įsivaizduoja, puiki vieta fiziniam krūviui -tai nelabai su tuo sutikčiau keliais aspektais. 1. Visgi reikalingas organizmui apšilimas-tiek audinių apšiltinimui, tiek pačiai širdies ir kraujagyslių sistemai (aišku jeigu vaikas pardeda aktyviai lakstyti, laipioti, šokinėti; tie kurie tik lėtai užlipa ir pasėdi-viskas gerai). 2. Ta vieta nebūna plaunama visą dieną... 3. Nepaskirstytas fizinis krūvis. Aišku dabar atrodo kaip tai būtų vieta, kurią reiktų apeiti 1 km atstumu. NE, tikrai ne ir mano vaikas taip pat juose dažnai lankosi. Bet esu rami tik dėl to, kad jo kūnas yra fiziškai labai stiprus ir pajėgus. Viena draugė namuose niekaip negalėjo patikėti, kad 4 metų vaikas gali turėti gražų pilvo presą ir sportiškai atrodančias šlaunis. Tačiau tai tik nuolatinių treniruočių suformuoti raumenukai ;)
Bet to, mano Adomas savo sportinę veiklą pradėjo kaip tik su Sočio olimpiete Agne Sereikaite, nes kaip tik jis užaugo būtent tose treniruotėse, kur treniravau Agnę.

Galbūt labai daug išsiplėčiau, tačiau tai yra tik labai maža dalis šiandienos problemose...apie kurias aš kalbėčiau dienų dienas, nes per 12 metų darbo-hobio, nes tai tik visuomeniniai tikslai, susidariau tik vieną nuomonę - esam daugumoj silpna visuomenė. Ir man labai liūdna, kai ateina į treniruotes ligoti vaikai ir kas be ko - būtinai turintys kokią alergiją. O dar nuėjus su kūdikiu pas gydytoją pasimatuoti ir pasisverti randu gausybę vaikų eilėje - kažkuo sergančių...vienas ašaroja, kitas čiaudi, dar kitas išbalęs... O džiaugiuosi tais tėvais, kurie bet kokiu oru (ir be jokių šalikų žiemą), bet kuriuo laiku (pvz pas mus nuo 19 val)  ir bet kur (kartais į Elektrėnus) atveža vaikus į treniruotes. Žinoma, jie ne kartą yra pastebėję, jog vaikai kur kas mažiau serga ;) O dar smagiau - kad po pusmečio patys tėvai eina čiuožti vietoj to, kad tas dvi valandas sėdėję prie kavos puodelio. Tai yra "Sportas visiems" kryptis, kuri man yra tiek pat svarbi, keik ir profesionalus sportas. Netgi jeigu vaikas matosi nebus "olimpietis", mes jo neišvarome  - tai puiki vieta fiziniam aktyvumui (čia ne reklama, nes vaikų yra jau labai daug :) ).
Būkime sveiki ir tai darykime kartu su vaikais!
Virginija (865236601)

24. Feb 2014, 15:50 motinysteveza

Esmė galbūt yra genuose. Jeigu mes išeiname į kiemą pasivaikščioti ar pažaisti smėlio dėžėje - to neužtenka... Mums reikia "fizinio" krūvio. Tai yra kuo paprasčiasuias išsidūkimas - pvz. sodyboj paėmęs didelę mašiną ją didelių greičiu begdamas stumia kokias 5-10 minučių. Dar kelis kart bandžiau stabdyti, akd nepervargtų - bet tai jo tas ir yra "fizinis krūvis", nes jam reikia išsikrauti tiek emociškai, tiek fiziškai.
Beja, kodėl yra svarbūs fiziniai pratimai? Vienas iš mokslinių teiginių - kojų tempimo pratimai gerina kepenų veiklą. Galbūt tai tikra tiesa... Bet juk apskritai bet kurie fiziniai pratimao gerina ne tik organų veiklą, bet ir pačią svaijautą bei nuotaiką 😉

motinysteveza motinysteveza 24. Jan 2014, 18:10

Labai puikus straipsnis! Tikrai visiškai sutinku, kad dabar daug silpnų fiziškai, nutukusių vaikų, daug "ligų maišelių".

Bet dar pridurčiau iš paprastos mamos pozicijos. Man, regis, kadangi jūs pati profesionali sportininkė, tai sąmoningai ar nesąmoningai lenkiate savo vaiką į profesionalų sportą. Ir tai yra puiku, rezultatai akivaizdūs. Galbūt daug pasieksite taip ugydama nuo mažens.
Mums asmeniškai to nereikia. Man pakanka, kad mano vaikai sveiki, liekni (ne dėl grožio, o dėl sveikatos) ir energingi. Tikrai nereikia pilvo presų ar kad be vargo apibėgtų daug ratų... Kad šiuolaikiniai vaikai būtų stipresni ir sveikesni, pakanka suteikti jiems galimybę kasdien GRYNAME ORE žaisti ir dūkti. Pritariu, žaidimų kambariai ir namai - tiek neduoda naudos. Kol dar vaikai maži maždaug iki 2m., tai jie vedami į lauką, paskui nustojama...Ir be abejo, reikia rūpintis sveika mityba.

Ir dar -jūs teisi -viskas prasideda nuo gimimo. Kūdikių judėjimas varžomas nuo pat pradžių (gultukai, sūpynės, vaikštynės, vežimėliai, atisakyti to gal ir nereikia, bet dažnai tuo piknaudžiaujama). Bijoma, kūdikį tiesiog guldyti ant grindų (patiesus kažką),o tai jį žymiai greičiau padaro mobiliu ir nėra varžomas! Mankštelės ir masažai, žinoma, naudingi. Vaikas jau gerai vaikšto, o jis vis dar sodinamas į vežimėlį. Jei jau einu specialiai į lauką su vaiku (ne reikalų tvarkyti), tai niekada neimu vežimėlio... Geriau arčiau, bet tegul pats vaikas eina. Tai mes tokį reikalą naudojome 12-14 mėn.
Vėliau vaikų pasyvumą sukelia TV ir kompiuteris ir jau nebežiūrima, ką jis valgo... Greitas maistas ne tik tukina, bet ir trikdo smegenų veiklą...